Nors po 12-metės Ani tragiškos ir visą Sakartvelą sukrėtusios mirties jau praėjo du mėnesiai, mergaitės tėvai iki šiol ieško atsakymų, kodėl likimas taip žiauriai pasielgė su jų dukra, kodėl ji šį gyvenimą paliko dar pačioje vaikystėje. Ir dar tokiomis baisiomis aplinkybėmis.
Sakartvele gimusios ir čia gyvenusios mergaitės tragiška žūtis ilgą laiką buvo aptarinėjama vietos žiniasklaidoje – prie daugiabučių kvartale esančios vietos, kur buvo rasta negyva nepilnametė, daugybę kartų reportažus rengė vietos žurnalistai, policijos pareigūnai ieškojo svarbių įkalčių, į Sakartvelą net buvo atvykę ir su surinkta medžiaga susipažino Lietuvos pareigūnai ir ekspertai. Tačiau atsakymo, kas iš tikrųjų nutiko tą tragišką kovo 16-osios vakarą, atsakymo iki šiol nėra.
„Nuo pat tyrimo pradžios policijos pareigūnai mums bandė įteigti, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, tai pateikė ir žiniasklaidai, tačiau tokia versija yra visiškai neįtikinama, tuo netiki ir Sakartvelo žmonės – visi dabar stengiasi saugoti savo vaikus, jie nori padėti surasti Ani žudiką“, – sakė mergaitės tėtis.
Jis neabejoja, kad tą naktį, kai išėjo į kiemą ieškoti dingusios savo dukros, buvo sutikęs jos žudiką. Tik jo policija neieško. Ir, neaišku, ar ieškos – mergaitės tėvas įsitikinęs, kad tyrimo pradžioje pareigūnai galėjo padaryti ne vieną klaidą, kurių jau ištaisyti nebegalima, todėl kaip įmanydami laikysis savo pozicijos.
– Tai mus labai skaudina – nuo pat tyrimo pradžios pareigūnai praktiškai per visus mūsų susitikimus, o jų buvo tikrai nemažai – daugiau kaip dešimt, mums duodavo suprasti, kad, tikriausiai, mūsų dukra pati užduso, – pasakojimą pradėjo mergaitės tėvas. – Bet tai nė kiek nepanašu iš tų aplinkybių, kuriomis mes ją radome, visiškai nepanašu, kad ji eidama takeliu ėmė ir užduso.
Esu lietuvis, mano žmona gruzinė, mes gyvenome Tbilisyje, kartu auginome bendrą dukrą – Ani buvo 12 metų. Tai buvo nuostabi mergaitė – kad jūs būtumėte matę, kaip ji rūpindavosi mažais vaikais! Ji bendravo gruzinų, lietuvių ir rusų kalbomis, pakankamai gerai mokėsi, mėgo piešti, darė įvairius meno gaminius. Bet visa tai šiandien tik mūsų prisiminimuose. Labai skaudžiuose.
Tą nelemtą kovo 16 d. vakarą su dukra namuose mokėmės lietuvių kalbos, atlikome užduotis, o apie 21.30 val. ji paprašė leisti su pussesere, kuri gyvena kaimynystėje, išeiti į lauką. Išleidome – kartu su šuniuku liepėme pasivaikščioti po vaikų žaidimų aikštelę, kuri yra šalia namų esančios mokyklos.
Nežinau dėl ko, bet dėl kažkokių smulkmenų vėliau mergaitės vaikiškai apsipyko – pusseserė mūsų Aną paliko vieną, pati sugrįžo į namus ir apie tai mums net nepranešė.
– O jūs nepasigedote?
– Mes manėme, kad jos vaikšto kartu,o paskui grįžo į pusseserės namus, nes ji ten būdavo kiekvieną dieną, todėl jos ir nepasigedome – juk ji gyvena toje pačioje laiptinėje. Bet dabar žinome, kad taip nebuvo – mūsų dukra, matyt, „iš principo, kad ir viena gali pasivaikščioti“, nuėjo į netoliese esančias mokyklos žaidimų aikšteles, ten suposi sūpuoklėse.
Dabar žinome, kad apie 23.10 val. ji pasuko link namų, bet, baisiausia, tamsioje takelio vietoje buvo užpulta ir nutempta 50 metrų nuo šio takelio, o tada per praplėštą tinklinės vielos tvoros plyšį buvo nutempta į krūmus. Šis takelis, einantis šalia regbio stadiono, krūmai ir toliau esanti automobilių aikštelė naktį neturi jokio apšvietimo, čia tik patenka šiek tiek šviesos nuo tolumoje esančių daugiabučių namų langų.
Dukros pasigedome apie 23.30 val. – iš karto išbėgome į lauką jos ieškoti. Apibėgęs viršutinę žaidimų aikštelę, garsiai šaukdamas ją vardu, bėgau toliau nuo namų, link gatvės ir net pro tuos krūmus, kuriuose tik po daugiau kaip dviejų valandų mūsų draugai rado Ani paslėptą po palinkusiais krūmais.
– Jūs tada nepastebėjote?
– Bėgdamas pro šiuos krūmus sutikau greitai einantį vyriškį – norėjau pasiteirauti, ar nematė nedidelės mergaitės, bet vyriškis atrodė susinervinęs, todėl man praėjo noras jam ką nors sakyti. Tad aš, tikėdamasis greitai dukrą rasti bevaikščiojančią, prabėgau jam klausimų taip ir neuždavęs.
Su žmona, draugais dar dvi valandas ieškojome Ani. Dabar manau, kad tai buvo žudikas, nes mes susitikome apie 23.45 val., kryžkelėje šalia tų krūmų – jis ėjo nuo tų krūmų pusės, atrodė labai piktas, susinervinęs, skubantis, nuo jo tiesiog jaučiau labai blogą ir slogią „aurą“. Vėliau, jau vaizdo kamerų įrašuose, kuriuos mums davė tik po 20 dienų ir tik per didelius prašymus, mes pastebėjome tamsią žmogystą bėgantį nuo įvykio vietos, po susitikimo su manimi.
– Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo surasta mergaitė?
– Tik apie 2 val. nakties. Ani rado mūsų draugai, pakvietė mamą, o vėliau – ir mane. Jie dar turėjo galimybę apžiūrėti Ani prieš atvykstant greitajai pagalbai – ji gulėjo ant nugaros, šiek tiek sulenktomis kojomis, paguldyta po stipriai pasvirusiu krūmu.
Dukrą radome maždaug už 50 m nuo šaligatvio, tankiuose krūmuose, padėtą po pasvirusiais medžiais ant nugaros. Jos kojos buvo apdraskytos krūmų, pėdkelnės suplėšytos. Veidas ir galva taip pat buvo apdraskyti krūmų, kraujuoti, o smilkinyje kirstinė žaizda. Apie akis vokai buvo stipriai paraudę su kraujosrūvomis – manome, kad tai uždusinimo požymis.
Žandikauliai, dantukai suspausti, lūpos šiek tiek pravertos. Už dantų burnos ir nosies ertmėje matėsi skrandžio turinys, burna ant tiek pilna, kad net žandukai išpūsti. Lūpos patinusios, vidinėje pusėje, iš dantų pusės keli prakirtimai. Mama pajudino Ani krūtinę: trachėjoje ir plaučiuose burbuliavo maisto masės judėjimas.
Manome, kad užpuolimo metu, galimai patempus stipriai už „golfo“, kaklo priekinė dalis buvo „golfu“ deformuota ir sužalota – ant kaklo matėsi sužalojimo žymės, o nuo streso ar mechaninio poveikio mergaitė galėjo pradėti vemti.
– Ir niekas to negalėjo pastebėti?
– Tuo metu šiuo taku galėjo eiti ir kiti praeiviai, bet jie iki šiol nenustatyti. Manome, kad tokioje situacijoje užpuolikas, bijodamas, kad Ani gali šauktis pagalbos ir savo keliamais garsais atkreipti praeivių dėmesį, jai burną užblokavo delnu, taip sukeldamas uždusimą. Sprendžiant iš sužalojimų kiekio ir pobūdžio, mes manome, kad krūmuose vyko Ani paskutinioji kova iš visų jėgų, nes sužalojimai ir apdraskymai yra ant viso jos kūno.
Į tą vietą, kurioje buvo rasta Ani, paprastai nepateksi, ta vieta – kaip šiukšlynas, tai labai nemaloni vieta. Pareigūnai teigia, kad ji galėjo pati uždusti, bet kaip galima tai sakyti, jeigu ji buvo paguldyta krūmynėje ant nugaros, galva į viršų po stipriai palinkusiais krūmais.
Pasikartosiu ir noriu tai pabrėžti: už dantų, burnos ir nosies ertmėje matėsi skrandžio turinys, burna ant tiek pilna, kad net žandukai išpūsti. Be to, išorėje ant veido, ant drabužių, ant žemės visiškai nebuvo nei lašo skrandžio turinio, kas visai neįtikinėtina, jei žmogus vemia. Tik vėliau, po greitosios pagalbos veiksmų, valant trachėją, dalis skrandžio masės pateko ant veido ir žemės.
– O kaip sužalojimus, kurie buvo rasti ant Ani kūno, vertina pareigūnai?
– Jie aiškina, kad ji pati, kai pradėjo springti, norėjo nueiti į atokią vietą ir beeidama susidraskė, paskui užspringo, net nespėjo atverti burnos, užduso, nukrito ir numirė.
Sakartvelo kriminalistai dėl mums nesuprantamų priežasčių nori mums įteigti, kad Ani vėmimą sukėlė maistas – greitai paruošiamų makaronų ir energetinio gėrimo vartojimas kartu. Jie teigė, kad makaronus užgeriant energetiniu gėrimu kyla stiprus putojimas ir išsipūtimas, tai galėjo sukelti staigų vėmimą ir uždusimą. Bet cheminės ekspertizės atsakyme rašoma, kad kraujyje nerasta apsinuodijimo.
Be to, daug bendravome su jaunimu, jie sakė, kad vietoj čipsų valgo makaronus ir užsigeria energetiniu gėrimu, tai populiarus laiko leidimas, nuo to bloga nesidaro. Mes net patys tai pabandėme jau po Ani mirties – neįvyko joks staigus didelis putojimas ir išsipūtimas.
– O kodėl ne visi įrašai buvo paimti?
– Yra vaistinių, parduotuvių, kurios yra visiškai netoli įvykio vietos, bet iš jų nebuvo paimti įrašai. Šio kvartalo teritorija ir taip neapimta vaizdo kameromis, o kai pareigūnai paėmė tik iš dalies, tai galime sakyti, kad yra laimės dalykas, jeigu kažką pamatysime. Buvo paimti vienos kameros vaizdai, kuriuose aikštelė matėsi iš gana toli, įraše matėsi tik judesys, kai Ani suposi sūpuoklėse – pareigūnai mums parodė, kad iš pradžių ji suposi žemutinėje aikštelėje, paskui nuėjo į viršutinę ir tuo viskas baigėsi. Kai mes gavome tuos vaizdo įrašus ir ėmėme juos patys tyrinėti, pamatėme, kad po to, kai ji suposi ant sūpuoklių, aš išbėgau į aikštelę, apsukau ratą ir po poros minučių praėjo žmogus – nematyti nei veido, nei aprangos, tik matėsi tamsus šešėlis. Aš juk jį buvau sutikęs, jis prabėgo. O paskui tame vaizdo įraše mačiau, kad jis buvo trumpam įšokęs į žemutinę aikštelę, po to vėl pasirodė take, bet paskui ir vėl nėrė į krūmus.
– Čia tas žmogus, kuris, kaip manote, ir galėjo būti žudikas?
– Taip, tik jo ieškoma labai pasyviai, neoperatyviai . Iki šiol atliekamas tyrimas, mūsų nuomone, yra neaktyvus – mes turime įrodinėti, kad mūsų dukra ne pati padarė sau daugybę sužalojimų ir užduso savo skrandžio turiniu nepraverdama burnos, o buvo nužudyta. Kai paprašėme vyr. prokuroro Gia Šaišmelašvili patikrinti sąrašus įtartinų asmenų, skubiai išvykusių iš šio gyvenamo kvartalo į užsienį, išgirdome klausimą: „O ko ieškosime“ . Toks įspūdis, kad mes jam primenam, ko reikia ieškoti.
Stebina ir piktina tai , kad mūsų pateikiami prašymai ir klausimai (pvz., ekspertizei) stumdomi iš prokuratūros kriminalistams ir atgal, dėl to prarandama daug laiko, mažina tyrimo efektyvumą. Tai kurioziška ir labai skaudina. Todėl jau kreipėmės į Lietuvos prokuratūrą, kad susipažintų su tyrimo, ekspertizės medžiaga ir pateiktų savo išvadas, tai galbūt padėtų ištirti mums šią skaudžią tragediją.
– Sureagavo?
– Tyrimo pradžioje į Sakartvelą buvo atvykęs Lietuvos prokuroras ir ekspertas. Su savo prašymais suaktyvinti kriminalinę paiešką ir pagreitinti ekspertizę kreipėmės į Tbilisio prokurorą Levaną Gegečkorį, jis pritarė mūsų prašymui, kad tyrime ir toliau galėtų dalyvauti Lietuvos pareigūnai, viliamės, kad Lietuvos pareigūnams bus suteikta medžiaga ir jie galės išsakyti savo nuomonę, savo patirtimi padėti tyrime.
– Ta vieta, kurioje buvo rasta Ani, šiandien jau atrodo gerokai pasikeitusi, nors praėjo tik du mėnesiai.
– Taip, mus tai irgi labai nustebino, nes ji yra tvarkoma. Bet čia turbūt tokia praktika – ir anksčiau Sakartvele buvo įvykęs rezonansinis nusikaltimas, po to pradėjo tą vietą tvarkyti, tai dabar ir toks pats sutapimas – nepraėjus nė savaitei po įvykio pradėjo pjauti krūmus, versti ir pan. Tai, aišku, tyrimui nepadeda.
Žinote, tą naktį, kai buvo rasta Ani, pareigūnai iš karto apžiūrėjo įvykio vietą, bet tik kitą dieną surado dukros telefoną. Ir tuo viskas baigėsi. Po poros dienų jie nusprendė, kad toje vietoje, kur ji buvo įtempta į tą takelį, reikia vėl ieškoti įkalčių – gal kur ant šakų liko kas nors, nes ji buvo apdraskyta. Ir surado tik drabužio gabalėlį. Bet ši apžiūra vyko naktį, pareigūnai daiktų ieškojo pasišviesdami telefonais.
– Visuomenė netiki, kad ji pati užduso ir stebisi, jog bandoma primesti tokią versiją. Aišku, žmonės toliau gyvena, bet tik stengiasi saugoti savo vaikus, gal pasidarė kažkiek atsargesni. Ir, pripažinsiu, mes labai neatsargiai pasielgėme, kad dvi mergaites išleidome vakare – nepagalvojau, jog jos gali atsiskirti ir viena kitą palikti.
– Bet juk jūs nekalti dėl to, nereikia savęs kaltinti, juk mergaitė išėjo pasivaikščioti šalia namų, vargu, ar pagalvotum, kad taip gali nutikti.
– Bet atsitiko taip, kad reikia pagalvoti. Ir suprasti, kad negali aklai pasitikėti vaikais. O taip pat ir suaugusiais, nes nežinai, ką jie padarys. Kitiems.
Dėl to, kas įvyko, iki šiol labai skaudu net išeiti iš namų, kasdien lankome tą vietą, bandome po ją vaikščioti – gal dar kažką pamatysime, surasime... Tai mus labai slegia. Bet turime nenuleisti rankų – tikiuosi, kad mums ne tik padės atsakyti į svarbiausią klausimą, kas nutiko mūsų dukrai, bet ir pavyks apsaugoti kitas šeimas nuo ateities tragedijų.
Sakartvelo prokuratūra: šeima gali susipažinti su medžiaga
Sakartvelo generalinė prokuratūra Delfi.lt nurodė, kad 12-metės mirties aplinkybes šiuo metu dar aiškinasi Vidaus reikalų ministerija.
„Svarbu pažymėti, kad Sakartvelo prokuratūra nukentėjusiuoju pripažino žuvusiosios įstatyminį atstovą, o šeimai suteikta visapusiška galimybė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, šia priemone užtikrinama, kad šeima būtų visapusiškai informuota apie tyrimą ir bet kokius galimus įvykius“, – nurodoma redakcijai atsiųstame atsakyme.
Lietuvos prokuratūra: sureagavome į tėvų prašymą
Lietuvos generalinė prokuratūra Delfi.lt patvirtino, kad domėjosi Sakartvele atliekamo tyrimo aplinkybėmis, tačiau patikino, kad nepastebėjo, jog vietos pareigūnai dirbtų netinkamai ar vilkintų šį svarbų tyrimą.
„Sakartvele mirus mažametei Lietuvos Respublikos pilietei, generalinė prokurorė Nida Grunskienė dėl šio įvykio tyrimo bendravo su Sakartvelo generaliniu prokuroru Irakli Shotadze, – teigiama prokuratūros atsakyme.
– Mirusios mergaitės artimiesiems išsakius abejones dėl atliekamo tyrimo, Lietuvos ambasadorius Sakartvele Andrius Kalindra, atsižvelgdamas į šeimos prašymą, kreipėsi pagalbos į Lietuvos generalinę prokurorę dėl Lietuvos ekspertinės paramos šiam tyrimui. Tokį prašymą atskirai Lietuvos prokuratūrai pateikė ir šeima.
Generalinės prokurorės N. Grunskienės ir Sakartvelo generalinio prokuroro I. Shotadze telefoninio pokalbio metu šios šalies generalinis prokuroras geranoriškai sutiko ir abipusiai buvo sutarta, kad dėl šio tyrimo į Tbilisį atvyktų Lietuvos prokuroras bei teismo medicinos ekspertas.
Siekiant išsklaidyti artimiesiems kylančias abejones dėl atliekamo tyrimo kokybės, Lietuvos pareigūnai buvo nuvykę į Sakartvelą, kur Sakartvelo teisėsaugos institucijų atstovų leidimu susipažino (su vertėjų pagalba) su jiems pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir atliekamais tyrimo veiksmais.
Susipažinus su Sakartvelo teisėsaugos institucijų geranoriškai pateikta medžiaga akivaizdžių netinkamo ikiteisminio tyrimo atlikimo ar galimo jo vilkinimo požymių nebuvo nustatyta.“
