Kas praleido daugiausiai?
Nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio vyko 45 plenariniai Seimo posėdžiai: rugsėjį 13, spalį – 4, lapkritį 14 ir gruodį 13 posėdžių.
Daugiausiai plenarinių posėdžių praleido ir priežasties dėl to nenurodė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas. Jis praleido 9 posėdžius: 6 rugsėjį ir po 1 spalį, lapkritį ir gruodį.
Po 8 Seimo plenarinius posėdžius be priežasties praleido valdančiosios Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis (4 rugsėjį ir 4 gruodį) ir valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Mindaugas Skritulskas (po 2 kiekvieną mėnesį).
Po 7 plenarinius Seimo posėdžius per rudens sesiją praleido LSDP atstovė Rasa Budbergytė (4 rugsėjį, 2 spalį ir 1 gruodį), Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas (3 rugsėjį, po 2 lapkritį ir gruodį) ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Robertas Šarknickas (2 rugsėjį, 3 lapkritį ir 2 gruodį).
Po 6 Seimo posėdžius per šį laikotarpį be pateiktos priežasties praleido valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata (2 rugsėjį, 1 lapkritį ir 3 gruodį) ir opozicinės LVŽS atstovas Valius Ąžuolas (po 1 rugsėjį, spalį, lapkritį ir 3 gruodį).
5 plenarinius Seimo posėdžius per šį laikotarpį praleido opozicinės LSDP atstovas Liudas Jonaitis: po 2 posėdžius spalį ir gruodį, 1 – lapkritį.
Po 4 plenarinius Seimo posėdžius per šį laikotarpį praleido visa eilė Seimo narių: valdančiosios TS–LKD atstovas Vytautas Kernagis (4 praleisti posėdžiai rugsėjį), valdančiosios Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė (3 posėdžiai spalį ir vienas lapkritį), opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas (po 2 posėdžius spalį ir gruodį), Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis (1 praleistas posėdis rugsėjį ir 3 lapkritį), opozicinės LSDP atstovė Vilija Targamadzė (po 2 posėdžius lapkritį ir gruodį), Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis (po 2 posėdžius lapkritį ir gruodį), opozicinės LVŽS atstovas Arvydas Nekrošius (4 posėdžiai gruodį), opozicinės LSDP atstovas Linas Jonauskas (po 1 posėdį praleido rugsėjį ir spalį, 2 – gruodį) ir valdančiosios Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė (po 1 posėdį rugsėjį ir lapkritį, 2 – gruodį).
Naujausi duomenys
Naujoji pavasario Seimo sesija prasidėjo kovo 10 dieną. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pateikia ir kovo mėnesio statistiką.
Kovo mėnesį įvyko keturiolika Seimo plenarinių posėdžių, kuriuos praleido nuo penkių iki dvidešimt šešių Seimo narių, vidutiniškai dešimt, skelbia Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Į komandiruotes ir užsienio keliones buvo išvykę trisdešimt Seimo narių, septyniolika jų buvo išvykę Seimo plenarinių posėdžių metu.
Penkis iš keturiolikos Seimo plenarinių posėdžių praleido ir nenurodė priežasties Seimo narys Kęstutis Mažeika, tris – Seimo narys Robertas Šarknickas.
Po du posėdžius praleido ir nenurodė priežasties šie Seimo nariai: Kasparas Adomaitis, Justas Džiugelis, Vigilijus Jukna, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius, Viktoras Pranckietis, Algirdas Sysas.
Po vieną – šie Seimo nariai: Juozas Baublys, Antanas Čepononis, Viktoras Fiodorovas, Vaida Giraitytė–Juškevičienė, Petras Gražulis, Jonas Gudauskas, Ieva Kačinskaitė–Urbonienė, Laurynas Kasčiūnas, Paulė Kuzmickienė, Mykolas Majauskas, Bronislovas Matelis, Andrius Palionis, Žygimantas Pavilionis, Lukas Savickas, Agnė Širinskienė, Saulius Skvernelis, Juozas Varžgalys.
Piktnaudžiavimo atvejų mažėja
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, opozicinės LVŽS atstovė A. Norkienė Delfi teigė, jog Seimui nepavyko priimti įstatymo, kuris įvestų sankcijas posėdžius be priežasties praleidžiantiems parlamentarams.
„Mes tą diskusiją turėjome svarstant Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymą, kurio Seimui nepavyko priimti. Ten buvo numatyta, kad nuo kažkiek be priežasties praleistų posėdžių kažkiek dalies algos reikėtų nemokėti“, – kalbėjo komisijos A. Norkienė.
Jos teigimu, pateisinamos priežastys yra komandiruotės, atskiros taisyklės galioja Seimo nariams, einantiems ir ministro pareigas – jiems atskirai posėdžių praleidimo pateisinti nereikia.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės A. Norkienės teigimu, šioje Seimo kadencijoje piktnaudžiavimo atvejų mažėja.
„Bet šioje kadencija jau nebėra piktnaudžiaujama kažkokiais išvažiavimais į renginius, kas anksčiau buvo labai populiaru“, – kalbėjo politikė.
Paprašyta įvertinti nepateisintų plenarinių posėdžių rekordininką – socdemą G. Palucką, A. Norkienė dėmesį atkreipė į kitą momentą.
„Įsivaizduojate, juk per vieną dieną mes turime du posėdžius. Viena diena tampa 2 praleistais posėdžiais. Tai negalėčiau sakyti, kad šioje kadencijoje piktnaudžiajama. Galėčiau pasidžiaugti, kad tikrai pakankamai atsakingai elgiamasi“, – Delfi sakė A. Norkienė.
Jokių sankcijų nėra
Seimo vicepirmininkas, valdančiosios TS–LKD atstovas Jurgis Razma sutiko, jog klausimas lieka neišspręstas.
„Ta situacija yra tokia neišspręsta sakyčiau, nes po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) pasakė, kad tokie klausimai turi būti sureguliuoti įstatyme, ne Seimo statute, tuo pačiu kaip ir pripažino tuos Seimo statuto straipsnius, kur tai yra sprendžiama, negaliojančiais, tai Seimo nariams dėl nelankymo susiklostė labai palankios aplinkybės.
Tie Seimo statuto straipsniai KT buvo paneigti, o tie įstatymo, kur bent trečdalį atlyginimo parlamentarai galėjo prarasti, niekaip nesugebame priimti“, – Delfi sakė konservatorius J. Razma.
Jo teigimu, šis projektas šioje Seimo kadencijoje buvo pasiekęs priėmimo stadiją.
„Mano supratimu ten buvo pasiūlyta normali sankcija už posėdžių nelankymą – už kiekvieną praleistą Seimo ar komiteto posėdį buvo pasiūlyta nuskaičiuoti 5 procentus nuo atlyginimo. Aš visą laiką už tą projektą balsavau.
Bet priėmimo stadijoje labai netikėtai daug Seimo narių balsavo prieš ar susilaikė“, – prisiminė J. Razma.
Politiko teigimu, tai būtų palietę ir šios kadencijos Seimo narius, tad galima sakyti, jog kai kurie parlamentarai to išsigando.
„Tai būtų iš karto taikoma. Ko gero (buvo išsigąsta, aut. p.). Nors išreikštai niekas kaip ir nepriekaištavo, bet balsavimas parodė, kad nesugebame Seime dėl savęs priimti elementarios tvarkos nustatymo. (…) Tikėjausi, kad užbaigsime, nes svarstymo stadijoje buvom pritarę bendru sutarimu“, – kalbėjo J. Razma.
Seimo vicepirmininkas teigė, jog šioje Seimo kadencijoje posėdžių praleidimas be pateisinamos priežastys yra tikrai gerokai mažesnė problema nei anksčiau. O tai, anot J. Razmos, lemia gana tolygūs valdančiųjų ir opozicijos atstovų pasidalijimas Seime. Tad norint priimti konkretų įstatymą, kuriam, pavyzdžiui, opozicija nepritaria, lankomumas turi būti praktiškai nepriekaištingas.
„Kadangi valdančiųjų ir opozicijos santykis yra apylygis – abi pusės paprastai labai mobilizuojasi balsavimams. Opozicija tikisi, kad mums politiškai svarbų klausimą jie sugebės savo balsavimu atmesti.
O mes, numatydami tą galimybę, savo ruožtu ir mobilizuojamės. Kad ir ketvirtadienį buvo Seimo statuto pataisų svarstymas – žinojome, kad visa opozicija nebalsuos už. Tad mums reikėjo turėti ne mažiau nei 71 balsą. Suprantate, kad mobilizacija čia buvo kaip reikiant – balsavime nedalyvavo tik du žmonės, kurie yra komandiruotėse“, – pasakojo jis.
Projektas, anot konservatoriaus, dar gali būti teikiamas šioje Seimo kadencijoje. Tačiau ar sankcijos parlamentarams bus priimtos, J. Razma prognozuoti nesiryžo.
„Šitoje kadencijoje lankomumas yra žymiai geresnis. Gal teoriškai ir nėra labai aktualus tas sankcijų numatytas, bet jis turi būti. Jeigu išryškėtų, kad kažkuris Seimo narys pradeda atsainiai žiūrėti į savo pareigas, šiuo metu sankcijų niekas ir netaiko. Bet turime susitvarkyti su tais dalykais. Seimas yra nusidėjęs apsileidimais, jeigu cituoti vienos.
Žinoma, kad įmanoma, jeigu atsirastų politinė valia frakcijose. Bet man sunku pasakyti, ar gali būti ta valia sustiprėjusi. Gal padėtų, jeigu viešojoje erdvėje būtų didesnis spaudimas. Gal tas baksnojimas pirštu, kad Seimo nariai nėra išsprendę KT nutarimo ir tai yra bene seniausias KT nutarimas, kuris dar neįgyvendintas. Kaip ir nedaro garbės Seimui“, – Delfi pabrėžė Seimo vicepirmininkas J. Razma.
Delfi primena, kad 2021 metų rugsėjį parlamentas priėmimo stadijoje nepritarė Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymui. Už Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymą balsavo 25 Seimo nariai, prieš buvo 13 ir susilaikė 59 parlamentarai.
