„Apie tą visuotinį šaukimą kol kas nereikėtų taip svaičioti, nes realiai tam mes neturime nei galimybių, nei infrastruktūrinių, nei kitokių resursų neturime“, – „Žinių radijui“ penktadienį teigė demokratas S. Skvernelis.
„Reikia susitvarkyti su bėdomis, kurios yra dabar. Išspręskime jas ir tada kalbėkime apie sekantį žingsnį. O dabar tai primena politinę deklaraciją“, – pridūrė politikas.
Anot jo, šiuo metu veikiantis mišrus modelis, sudarytas iš profesionalios kariuomenės ir šauktinių, yra optimalus. Visgi, vertindamas visuotinio šaukimo iniciatyvą, S. Skvernelis pažymėjo, kad tarnauti kariuomenėje jaunuoliai turėtų būti šaukiami, atsižvelgiant į turimą infrastruktūrą ir ginkluotę.
„Aš galvoju, kad mes laikomės tos pačios pozicijos, kurią tvirtinome ir rašant susitarimą, kad šitas modelis, kuris yra Lietuvoje, yra optimalus – tai yra profesionali kariuomenė, derinama su šauktiniais. Šauktinių praktiškai pagrindinis tikslas, funkcija yra rengti rezervą“, – sakė politikas.
„Ir svarbiausia, kad tų šauktinių būtų kviečiama, šaukiama kiek įmanoma daugiau, ne tai, kad skaičių pasiekti kažkokį tai, bet pagal turimą infrastruktūrą ir ginkluotę. Nes tu jų pašaukus neapgyvendinsi nei palapinėje, nei neduosi vietoj ginklo lazdos, vietoj karinės ekipuotės – darbo rūbus. Tai visa tai turi būti lygiagrečiai daroma“, – pabrėžė S. Skvernelis.
S. Skvernelio teigimu, svarbiausia, kad didinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus nebūtų pamiršti jau tarnybą atlikę kariai. Būtent reguliarių mokymų tarnybą baigusiesiems stoka yra viena iš pagrindinių problemų, pažymėjo politikas.
„Aš manau, kad tas mišrus modelis – visgi pagrindas yra profesionali kariuomenė, o šauktiniai tikrai papildo ir profesionalią kariuomenę, kuri plečiasi ir plėsis, ir atlieka labai svarbų rezervo rengimą. Svarbiausia, kad toliau nebūtų tas taškas padėtas“, – sakė S. Skvernelis.
„Žmonės, kurie jau yra tarnavę, jie turi būti periodiškai kviečiami į mokymus, kvalifikacija turi būti palaikoma ir atnaujinama. Bet šioje vietoje mes irgi matome, kad yra didžiulė problema“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad šeštadienį vykusioje konservatorių partijos taryboje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nurodė pasigendantis aktyvesnės diskusijos apie visuotinį šaukimą ir kėlė klausimą, ar visi partijos kolegos vienodai supranta grėsmes, su kuriomis susiduria Lietuva.
Jam antrina ir Prezidentūra. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, kad prezidentas palaikė ir palaikys iniciatyvą dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę. Tačiau, pasak jo, esminiams sprendimams šiuo metu trūksta politinės valios.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Lietuvoje ilgainiui neišvengiamai bus įvestas visuotinis šaukimas. Pasak politikės, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje bei toliau grasinant kitoms Vakarų demokratijoms, Lietuva privalo reaguoti į kylančias grėsmes ir stiprinti savo krašto gynybą.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas laikosi nuosaikesnės pozicijos. Jis nurodo palaikantis visuotinio šaukimo idėją, tačiau pabrėžia, kad pirmenybę derėtų teikti prioritetiniams sprendimams.
