Taip teigė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas žvalgybai ir saugumui Davidas Cattleris ir kiti aukščiausio rango pareigūnai, dalyvavę tarptautinėje konferencijoje Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.
Renginyje dalyvavo ir kiti aukščiausio rango Europos, JAV ir Izraelio politikai, kariškiai bei ekspertai. Daugiausiai dėmesio konferencijoje skiriama padėčiai Vidurio Rytuose ir Vakarų valstybių bei Izraelio ryšiams, tačiau kalbama ir apie karą Europoje – Ukrainoje.
Konferenciją surengė „Europos lyderystės tinklas“ (ELNET) – viena iš pagrindinių visuomeninių organizacijų, turinti savo padalinius daugelyje Europos šalių, kuri rūpinasi Izraelio ir Europos valstybių partneryste.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neplanuoja taikos. Jo planuose – daugiau karo. O ir ukrainiečiai, suprantama, nori kariauti dėl savo šalies suvereniteto bei teritorinio vientisumo“, – konferencijos diskusijose sakė D.Cattleris.
Pasak jo, jau dabar galima sakyti, kad vyksta „sekinimo karas“, kuris gali tęstis dar neapibrėžtai ilgai. Pirmiausiai, dėl to, jog pati Rusija nebeturi pakankamai pajėgų pasiekti esminio persilaužimo, pergalių ir apskritai judėti į priekį.
„Dabar V. Putinas kariauja tiesiog tam, kad nepralaimėtų, jis nebeturi pajėgų laimėti. Bet jis galvoja, kad gali pralaukti, išsekinti ir taip laimėti ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
Diskusijoje dalyvavo ir JAV atsargos keturių žvaigždučių generolas Johnas Allenas, buvęs NATO Tarptautinių saugumo pajėgų vadas ir JAV pajėgų vadas Afganistane.
Jis pareiškė, kad karas, iš pradžių priminęs II-ajį pasaulinį, dabar ima priminti I-ajį pasaulinį, įstrigusį pozicinėse kautynėse.
Ar gali padėtį iš esmės perlaužti Ukrainos kontrpuolimas?
J. Allenas leido suprasti atsargiai vertinantis galimybę, jog net ir tuo atveju, jei Ukrainos pajėgos pralaužtų Rusijos gynybą, pasiektų didelių proveržių, tai reikštų karo pabaigos pradžią.
„Manau, kad Ukrainos kontrpuolimas jau prasidėjo, tačiau mes matome tik pačią pirmąją jo fazę – klaidinimo.
Priešą reikia nuolatos klaidinti, kur bus pagrindinis smūgis ar smūgiai ir priversti ištempti pajėgas per visą frontą “, – sakė JAV atsargos generolas.
Kita fazė, pasak J.Alleno – koncentruotos ir masyvios artilerijos ugnies, naikinant Rusijos priekinių pajėgų aprūpinimo linijas, kuro ir amunicijos sandėlius, vadavietes.
Tuo tarpu tai, ar pavyks tiesioginis sausumos pajėgų puolimas, pasak jo, lems pirmos 24 ar, daugiausia, 72 valandos.
„Būtent pati ši pradžia ir bus lemiama, esant artilerijos ugnies ir staigaus manevro kombinacijai.
Svarbiausia – ar Ukrainos pajėgoms pavyks kuo greičiau vienoje ar keliose vietose pralaužti frontą ir prasiskverbti į priešo užnugarį, taip sukeliant bent dalies fronto griūtį.
O tai, savo ruožtu, reikštų ir chaosą Rusijos fronto vadovybėje – to pavyzdžius jau esame matę“, – sakė J. Allenas.
Šiuo metu Rusijos propagandiniuose kanaluose ir socialiniuose tinkluose plinta panika dėl to, kad Ukrainos pajėgos esą jau pradėjo kontrpuolimą. Tačiau Ukrainos ekspertai, kariškiai ir žiniasklaida tvirtina, jog greičiausiai kol kas vyksta lokalios sėkmingos operacijos pirmiausia aplink Bachmuto iestą Rytų Ukrainoje, kurių pagrindinis tikslas – apsaugoti aprūpinimo kelius ten esančioms Ukrainos pajėgos ir, galbūt, parengti placdarmą Rusijos pajėgų apsupimui mieste, dėl kurio nuožmiausios kautynės verda nuo praėjusios vasaros.
Tuo tarpu J. Allenas leido suprasti manąs, jog lemiamos pergalės Ukrainos pajėgos prasidėjusiame kontrpuolime gali ir nepasiekti.
„Aš nemanau, kad ir pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis realiai siekia nokauto. Jis sieks sukurti kuo palankesnes karines sąlygas politinėms deryboms“, – sakė JAV atsargos generolas.
Ši jo mintis atspindi Vakarų karinio ir politinio elito viršūnėse paplitusį įsitikinimą, kad Ukraina vis dėlto bent jau šiais metais nesugebės lemtingai sutriuškinti Rusijos kariuomenės ir net priversti palikti užgrobtas teritorijas. Taigi, esą abejoms pusėms vis viena teks pradėti kažkokias „derybas“ ir iš esmės įšaldyti karą.
Tuo pačiu NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas D. Cattleris ragino „priešintis karo normalizavimui“.
Diskusijos dalyviai taip pat kalbėjo ir apie tai, kad Rusija gali pradėti naują karo eskalacijos etapą ir smogti NATO šalims.
Buvęs Izraelio karinės žvalgybos vadovas, atsargos generolas Amosas Yadlinas teigė, kad Rusija, pajutusi artėjantį pralaimėjimą, gali griebtis branduolinės eskalacijos.
Jis iškėlė prielaidą, kad ir neseni dronų smūgiai Kremliui galėjo būti tų jėgų Rusijoje, kurie tokios eskalacijos nori jau dabar, provokacija.
Tuo tarpu J. Allenas teigė, kad Rusijos ir NATO susidūrimas nebūtinai gali būti „tyčinis“. Taip pat Rusija gali griebtis „hibridinių“ veiksmų, kurie nebūtinai automatiškai aktyvuotų NATO kolektyvinės gynybos 5 straipsnį.
Tačiau tyčinės arba atviros Rusijos atakos krypčių, pasak jo, gali būti keletas, o viena iš labiausiai tikėtinų – smūgiai tai infrastruktūrai Lenkijoje, per kurią į Ukrainą keliauja Vakarų karinė parama.
JAV atsargos generolo teigimu, Rusijos išpuolių galima tikėtis prieš Baltijos šalis, Baltijos jūroje, taip pat – Juodojoje jūroje.
Kita galima Rusijos antpuolio sritis – kibernetinė.
O kalbėdamas apie galimą Rusijos branduolinį smūgį Ukrainoje, pavyzdžiui, Ukrianos karinėms pajėgoms, J. Allenas priminė, kad JAV yra pagrasinusi Rusijai „katastrofiškais“ padariniais – pirmiausia, jos pajėgų Ukrainoje sunaikinimu.
