„Rusija kėlė grėsmę daug metų iki karo prieš Ukrainą pradžios, kelia grėsmę ir dabar, praėjus metams nuo agresijos pradžios. Nepasiduokime iliuzijai apie neva tai silpstančią Rusijos galią – agresorės karinės reformos planai liudija ką kitą“, – kalbėdamas apie saugumo aplinką Europoje bei būtinybę stiprinti Rytų flango gynybą pažymėjo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pasak URM, Lietuvos diplomatijos vadovas diskusijoje taip pat pažymėjo, kad Vilniuje reikės vieningai atsakyti, kaip matome Ukrainos judėjimą NATO narystės link: „Diskusija apie Ukrainos narystę NATO pagaliau turi įgauti konkrečią formą: tai gali būti ir naujas Ukrainos bei NATO bendradarbiavimo algoritmas, ir naujos gairės Ukrainai, bet svarbiausia – aiškus signalas, kad Ukrainos judėjimas narystės NATO link yra negrįžtamas.“
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billström ir Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto diskusijoje „Naujos euroatlantinio saugumo eros pradžia: Švedija ir Suomija NATO“ aptarė šių šalių vaidmenį aljanse ir būsimą indėlį į Rytų flango saugumą – nuo patruliavimo Baltijos jūroje iki dalyvavimo oro policijos misijose Baltijos šalyse, nurodoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Diskusija „Pakeliui į Vilnių“ buvo surengta bendradarbiaujant JAV analitiniam centrui „Atlantic Council“, Lietuvos, Vokietijos ir Portugalijos ambasadomis Švedijoje.
ELTA primena, pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
