Savo poziciją dėl to, kad susitarimų nesilaikoma, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija paskelbė trečiadienį pranešime žiniasklaidai. Frakcija išreiškė pasipiktinimą dėl to, kad dar neturėjo galimybių susipažinti su mokestinės reformos įstatymo projektais.
„Kadangi koalicijos partneriai liberalai iki šiol nesusipažino su įstatymų projektais, frakcija konstatuoja, kad kol kas nesilaikoma 2020 m. lapkričio 5 d. sudarytos koalicinės sutarties ir 2020 m. gruodžio 11 d. Seime priimtos Vyriausybės programos“, – teigiama pranešime.
„Pagal XVIII Vyriausybės programą, Vyriausybė vengia „neišdiskutuotų mokesčių sistemos pakeitimų“ ir laikosi principo, kad „apie tokius pakeitimus suinteresuotieji asmenys būtų informuojami iš anksto“. Liberalų sąjūdžio frakcija konstatuoja, kad apie mokesčių pakeitimus suinteresuoti asmenys – koalicijos partneriai – nėra informuoti iš anksto, nes dar negavo susipažinti su įstatymų projektais, todėl mokesčių sistemos pakeitimai kol kas laikytini neišdiskutuotais“, – nurodė liberalai.
Be to, jų vertinimu, koalicijos sutarties nesilaikoma ir dėl to, kad iki šiol nėra susitarta dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto.
„Pagal trijų partijų suderėtą koalicijos sutartį, „partneriai sutaria, jog mokesčių sistemos pakeitimai bus svarstomi tik tada, kai koalicijoje bus sutarta dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto“. Liberalų sąjūdžio frakcija konstatuoja, kad koalicija iki šiol nėra sutarusi dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto“, – pranešime teigė frakcija.
Šimonytė: tikiuosi sužinoti, ar bus kreiptasi raštu
Pagal koalicijos sutartį, vienam iš partnerių ją pažeidus, kitas partneris turi informuoti jį apie tai raštu.
Kilus nesutarimams dėl sutarties straipsnių įgyvendinimo, koalicijos partnerių vadovai ar jų sudarytos specialiosios komisijos turi pateikti siūlymus koalicijos sutarties įgaliotų atstovų pasitarimui, kuris turi būti surengtas ne vėliau kaip per 15 dienų po koalicijos partnerio pranešimo, kad, jo manymu, koalicijos sutarties straipsniai yra pažeisti.
Premjerė Ingrida Šimonytė dabar teigė besitikinti sužinoti, ar Liberalų sąjūdis dėl koalicijos sutarties nesilaikymo kreipsis raštiškai.
„Čia yra frakcijos nuomonė. Jeigu partija laikosi tos pačios nuomonės, vadinasi, pagal koalicijos sutarties atitinkamą punktą, turėtų būti raštiškas pranešimas apie tai, kad Tėvynės sąjunga neva pažeidė koalicijos sutartį, ir tuomet yra numatytas mechanizmas, kaip tokie priekaištai yra sprendžiami.
Tai aš tikiuosi, kad šiandien gausiu atsakymą, ar galiu tikėtis iš koalicijos partnerių tokio raštiško pranešimo po šito frakcijos pareiškimo“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį komentavo I. Šimonytė.
Bent jau dėl viešųjų įsipareigojimų dydžio švietimui ir gynybai sutarimas yra ne tik koalicijoje, bet ir bendrai parlamente, tikino ministrė pirmininkė.
„Įsipareigojimų klausimu, apie ką čia yra priekaištaujama frakcijos vardu, norėčiau atkreipti dėmesį, kaip ši nuostata atsirado koalicijos sutartyje. Ji atsirado tuo metu, kai diskusijų metu kažkam atrodė, kad mes galime vėl grįžti prie 18 proc. pridėtinės vertės mokesčio ir įvairiausių istorinių dalykų, nesumažinant finansavimo viešosioms paslaugoms.
Bet kas atsitiko per tuos dvejus metus: ne tik, kad koalicijos partneriai susitarė, bet visos parlamentinės partijos susitarė bent dėl dviejų dalykų, bent dėl dviejų įsipareigojimų, tai yra švietimo, nes yra nacionalinis susitarimas, pasirašytas visų parlamentinių partijų, ir dėl saugumo ir gynybos, kur taip pat yra pasirašyta visų parlamentinių partijų, kurios numato įsipareigojimą didinti finansavimą abiem šioms sritims <...>. Ir šituos susitarimus Liberalų sąjūdis pasirašė“, – pabrėžė premjerė.
V. Čmilytė-Nielsen: konstatavome dalykus
Minėtą kolegų liberalų pranešimą ji teigė vertinanti kaip priešrinkiminį.
„Objektyvi realybė yra tokia, kad rinkimai yra po pusantrų metų. Aš nenustebčiau, jeigu įvairių nuomonių išsiskyrimų matysis ir daugiau, nes ir frakcijos vakarykščiame pareiškime kalbama ne apie Vyriausybę, taip tarsi bandant apsaugoti savo deleguotus ministrus, bet kalbama apie konservatorius.
Yra tokia taktika Lietuvoje, kad viskas, kas vyksta neblogai, tai vyksta nepaisant Tėvynės sąjungos, o kam turi priekaištų, tai tada būtinai dėl Tėvynės sąjungos. Ir mūsų koalicijos partneriai, deja, šitą taktiką kartais naudoja“, – apgailestavo I. Šimonytė.
Ketvirtadienį parlamente žurnalistų kalbinta Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen leido suprasti, kad raštiško kreipimosi į konservatorius dėl koalicijos sutarties nesilaikymo bent jau kol kas nebus.
„Frakcijos pranešime konstatuojama, kad nėra laikomasi sutarties kalbant apie partnerių informavimą ir konkrečių projektų pateikimą, kalbant apie mokesčių pakeitimus. Taip pat mūsų frakcijos pranešime kalbama apie tai, jog bus grįžta į partijos valdybą diskutuojant apie palaikymą mokesčių reformai. Tai tiesiog tie biurokratiniai dalykai, susiję su pačia reformos svarstymo eiga, yra konstatuojami“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, ar po tokio pranešimo išplatinimo tikimasi, kad koalicijos partnerių elgesys keisis, Seimo pirmininkė pakartojo, kad „kalba eina apie palaikymą mokesčių reformai“ ir patvirtino, kad automatinio palaikymo reformai nebus.
Laisvės partijos atstovai Seime taip pat nesijaučia įsipareigoję palaikyti mokesčių reformos, Delfi teigė frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Diskusijos apie jos dizainą koalicijoje, pasak politiko, nebuvo.
O „koalicijos sutarimas, prieš pasirodant pasiūlymams viešumoje, yra būtinas ir reikalingas“, tikino V. Mitalas.
Mitalas: konservatoriai patys sukūrė precedentą
„Buvo pasirinktas toks kelias, kad Finansų ministerija, pati ateina siūlydama savo paruoštus pokyčius visiems vienu metu – tiek partijos tada pradeda diskutuoti, tiek visuomenė. Ir tai yra tikrai ne Vyriausybės projektas, tai yra Finansų ministerijos projektas. Dėl to mes kol kas nejaučiame jokio įsipareigojimo palaikyti ar balsuoti už“, – komentavo V. Mitalas.
Pirmadienį šią savaitę Finansų ministerija pristatė atnaujintos mokesčių reformos versiją. Kai kurie pakeitimai, V. Mitalo vertinimu, yra į gera.
„Bet išanalizavę visus, mes priimsime galutinį sprendimą, kaip frakcija dėl to nori balsuoti“, – pridūrė jis.
Ar liberalams, išplatinusiems pranešimą apie koalicijos sutarties nesilaikymą, reikėtų raštu dėl to kreiptis į konservatorius?
„Aš manau, kad konservatoriai suprato signalą“, – sakė V. Mitalas.
Jis svarstė, kad raštiško kreipimosi į koalicijos partnerius nereikia – esą, kai konservatoriai nusprendė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą palaikiusi Laisvės partija pažeidė koalicijos sutartį, jie irgi tokio neparengė.
„Kada jie neteisingai apkaltino koalicijos partnerius balsuojant už PVM lengvatos pratęsimą restoranams ir viešbučiams visiems šiems metams, nors apie tai žinojo ir buvo įspėti, mes jokio kito pranešimo negavome. Bet jų partija susirinkusi nusprendė, kad (koalicijos sutarties) pažeidimas buvo. Tokie sprendimai, pagal jų pačių pradėtą precedentą, man atrodo galimi ir kitų koalicijos partnerių partiniuose organuose“, – dėstė V. Mitalas.
Paklaustas, ar laisviečius pasiekė mokestinės reformos įstatymų projektai, politikas tikino, kad bent jau dalis tikrai pasiekė – kai kuri informacija skelbiama Finansų ministerijos svetainėje, informaciją esą teikia ir pati finansų ministrė.
Kalpokas: liberalai bando parodyti, kad nėra konservatorių priedėlis
Neoficialiomis žiniomis, liberalams išsiplatinus pranešimą apie sutarties nesilaikymą, finansų ministrė parodė jiems, kur galima rasti visus mokestinės reformos įstatymų projektus, jų aiškinamuosius raštus ir pristatymus skaidrėmis. Visa ši vieša informacija buvo atnaujinta trečiadienį – tą pačią dieną, kai buvo išplatintas liberalų pranešimas.
Ką reiškia liberalų išplatintas pranešimas ir pareiškimas, kad koalicijos sutarties nesilaikoma?
Delfi kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas teigė, kad tai – politinis ir viešųjų ryšių žingsnis. Jo matymu, liberalai juo bando parodyti, kad yra kitokie nei konservatoriai bei nuo jų atsiriboti.
Ir net jei liberalai raštu nuspręstų informuoti konservatorius apie pažeistą koalicijos sutartį, tai esą realiai nieko nekeistų, galiausiai vis tiek visiems tektų ir toliau darbuotis vienoje valtyje.
„Tos formalios procedūros gali būti vykdomos, bet nepanašu, kad kas nors dėl to keistųsi.
Mes turime vieną akivaizdžiai dominuojančią partiją koalicijoje ir du mažesnius partnerius, kurie tiesiog neturi, kur iš tos koalicijos dingti, nes griauti vardan griovimo tarsi ir nelabai išeina, o stabilios kitos alternatyvos irgi nėra.
Šiuo atveju, kur gali suveikti tokie veiksmai, tai bent jau pačius liberalus atskirti nuo tikrai nepopuliarių pastarojo meto, visų pirma, konservatorių inicijuotų sprendimų, ypač susijusių su mokestine reforma, kuri yra labai kontroversiškai vertinama. [Atsiskirti] pasirodant, kad žiūrėkit, mes nesame tiesiog toks automatinis konservatorių priedėlis, kad mes turime savo alternatyvią nuomonę, turime savo planų ir idėjų, kad, va, tiesiog blogi konservatoriai mūsų neprileidžia prie sprendimų priėmimo, todėl ne viskas, ką daro koalicija, turi būti priimama kaip kaltinimas mums“, – dėstė I. Kalpokas.
Ruošia dirvą ir sveria, kaip elgtis naudingiau
Tiek Liberalų sąjūdis, tiek kita mažesnioji koalicijos partnerė Laisvės partija jau dabar, jo matymu, sveria, ar verta palaikyti mokesčių reformą.
„Ko gero, vyksta tiek Liberalų sąjūdžio gretose, tiek Laisvės partijos gretose intensyvus skaičiavimas, kuris iš tų variantų – palaikyti, nepalaikyti mokesčių reformos balsavime – patiems politiškai būtų naudingiausias, atitiktų to elektorato, į kurį jie taiko, interesus“, – teigė politologas.
Ir tokiais pareiškimai, kaip liberalų, anot jo, bet kuriam iš tų dviejų sprendimų ruošiama dirva.
„Jeigu vis dėlto bus nuspręsta palaikyti mokesčių reformą, tai bus galima sakyti, žiūrėkit, mes spaudėm konservatorius, mes išsikovojom nuolaidų ir todėl herojiškai galim palaikyti šią reformą.
Jeigu bus nuspręsta nepalaikyti reformos, tai irgi bus galima sakyti, žiūrėkit, mes labai aiškiai sakėm, kad mes čia ne prie ko, su mumis čia niekas nieko nederino, todėl turime atskirąją nuomonę“, – vardijo I. Kalpokas.
O ar taip ruošiama dirva ir Seimo rinkimams?
I. Kalpokas teigė, kad šį liberalų išstojimą, o ir kitus panašius politikų pareiškimus, jau reikėtų vertinti artėjančių rinkimų kontekste:
„Dabar jau, ko gero, bet kurie sprendimai, kurie bus daromi tiek iš valdančiosios koalicijos partijų, tiek iš opozicijos pusės, neišvengiamai turi būti matomi ir interpretuojami būtent per artėjančių Seimo rinkimų perspektyvą.“
