„(Reforma – ELTA) stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pradinių pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pavyzdžiui, dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Premjerė teigė, kad sprendimas į valstybės tarnybos reformą sugrąžinti valstybės tarnautojams priedą už darbo stažą truputį prieštarauja reformos koncepcijai. Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad reforma siekiama, kad darbuotojų atlyginimas būtų artimas panašios specializacijos darbuotojo darbo užmokesčiui rinkoje.
„Tai sunki buvo ta diskusija. Vis dėlto tas kompromisas, kuris dabar yra pasiūlytas, kad stažas lieka, bet yra sumažinamas laikotarpis, kurį jis skaičiuojamas, iki 20 metų, manytume, kad toks kompromisas gali būti. Buvo rasti būdai, kaip įtraukti profesines sąjungas į kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio fondo jau tuomet, kai šita tvarka įsigaliotų“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai, mano supratimu, tai yra kompromisai, kuriuos padarė Vyriausybė ir su komiteto pagalba atrado sprendimus, kad iš esmės tarsi ir išvadų rengėjai iki paskutinės minutės pritarė bendru sutarimu, o kaip bus salėje, tai matysime“ , – pridūrė ji.
ELTA primena, kad pusę metų Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) diskutuojant dėl valstybės tarnybos įstatymų projektų buvo surasta nemažai kompromisų. Komitete buvo sutarta siūlyti, kad atlyginimai valstybės tarnautojams didėtų keliais etapais.
Nuo šiuo metų liepos 1 d. atlyginimai turėtų didėti teisėjams, merams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei žvalgybos struktūrų vadovams. O nuo 2024 metų sausio 1 d. atlyginimų pokyčiai numatyti kitoms valstybės tarnautojų grupėms.
Tuo metu antrąjį ir esminį atlyginimų peržiūrėjimo etapą siūloma numatyti 2025 metais. Taigi antrasis algų kilstelėjimas ir reikšmingesni pokyčiai valstybės tarnautojus pasiektų 2026 metais.
Taip pat siūloma, kad vadovų atranka vyktų centralizuotai ir būtų organizuojama Viešojo valdymo agentūros.
Komitete taip pat buvo sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti. Jį buvo sutarta susieti su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.
Taip pat VVSK buvo pasiektas kompromisas palikti iki šiol galiojančią valstybės tarnautojų atostogų tvarką ir priedą prie atlyginimo už tarnybos stažą. Visgi komitetas pritarė siūlymui, kad darbo stažas, už kurį išmokamas priedas prie atlyginimo, būtų sumažintas nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos dydžio. Tačiau didesnį darbo stažą jau sukaupusiems darbuotojams ketinama padaryti išimtį – jiems priedas nebūtų mažinamas.
Visgi politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams nebebus mokamas priedas už stažą, tačiau pats stažas skaičiuosis toliau. Jei šie asmenys grįš į valstybės tarnybą, gaus priedą už stažą pagal valstybės tarnautojams taikomas taisykles.
Reforma numatoma ir tai, kad darbuotojams, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas bus galima tik esamoje pozicijoje iki 65 metų. Jiems taip pat negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.
Pirmame valstybės tarnybos reformos etape yra keičiami 34 teisės aktai.
Tačiau opozicijai priklausantys komiteto nariai šiai pertvarkai vis dar turi nemažai pastabų.
Jie kritikuoja VVSK pritarimo sulaukusį siūlymą, kad nuo sausio 1-osios į atlyginimų peržiūrėjimą galės pretenduoti tik tie įstaigų vadovai, kurių kadencija dar neįpusėjo. Tai, kad antrojoje kadencijos pusėje esantys įstaigų vadovai negalės pretenduoti į didesnį atlyginimą, pasak opozicijos atstovų, sukuria nelygiateises sąlygas.
Oponentai taip pat pastabų turi dėl to, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimo kėlimas yra numatytas skirtingais etapais. Komitete siūloma, kad teisėjų atlyginimai didėtų nuo šių metų liepos 1 d., kai tuo metu prokurorų – nuo 2024 metų sausio 1 d. Taip pat, jie atkreipia dėmesį, kad antrasis atlyginimų etapas valstybės tarnautojus pasieks dar labai negreitai.
