Tačiau šiuo metu, tęsė ekspremjeras, situacija yra tinkamai reguliuojama nacionalinės teisės aktais.
„Kažkada – taip, tai buvo aktualu, nes smurtas artimoje aplinkoje buvo viena iš didžiausių problemų šalyje. Bet dabar nacionalinis teisinis reguliavimas viską išsprendžia, tai aš nematau prasmės (ratifikuoti konvenciją – ELTA)“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Manau, kad dabar nėra prasmės patvirtinti, kadangi tai, kas buvo aktualu kažkada ir Lietuvai (kaip daugumai ne Europos Sąjungos valstybių), kalbant apie smurto prevencijos įstatymus, apie galimybes gauti teisinę pagalbą, kreiptis į teisėsaugos institucijas – tie klausimai yra sureguliuoti mūsų teisiniuose įstatymuose. Nematau didelės prasmės, kokią pridėtinę naudą duotų jos ratifikavimas“, – aiškino politikas.
ELTA primena, kad trečiadienį europarlamentarai pritarė tam, kad Europos Sąjunga (ES) prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai. Toks žingsnis žengtas siekiant užbaigti konvencijos ratifikavimo ES procesą.
Visgi, ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos nereiškia, kad visos ES valstybės narės ratifikavo konvenciją – jos vis dar turėtų tai padaryti nacionaline tvarka.
Šešios Bendrijos narės konvencijos yra dar neratifikavusios – tai Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija.
Po EP sprendimų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad europarlamentarų nutarimas yra dar vienas paraginimas Lietuvai ratifikuoti pastarąjį dokumentą. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė nurodė, kad pagerinus konvencijos vertimo iš anglų kalbos kokybę bei išsklaidžius daliai žmonių kylančias keistas interpretacijas, dokumentą ratifikuoti galėtų dar šios kadencijos Seimas.
