„Ačiū, kad keliate aktualius klausimus. Neabejoju, kad tai padės geriau, skaidriau ir teisingiau sureglamentuoti tarybos narių išlaidas. Tobulinti tikrai yra ką ir palaikau tokias kolegų iniciatyvas Seime.
Būdama tarybos nare per mėnesį vidutiniškai tarybos nario veiklai apie 600 – 700 EUR. kaip numato reglamentas – transporto, interneto ryšio, telefono, kanceliarijos išlaidoms. Už veiklos taryboje išlaidas visada atsiskaičiau pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą reglamentą. Niekada nesu prašiusi jokių papildomų darbo užmokesčio kompensacijų už darbą Kauno miesto savivaldybės komisijose.
Beje, būdama Seimo nare nesu išnaudojusi, nė pusės Seimo nariui skirtų veiklos išlaidų, kurios per ketvirtį siekia apie 4300 Eur., pavyzdžiui šį ketvirtį išleidau tik 1300 Eur. Taigi, esu tarp mažiausiai veiklos išlaidų patyrusių Seimo narių. Be to, atsisakiau man kaip Seimo narei vienmandatininkei priklausančios galimybės turėti būstą Seimo viešbutyje ir perdaviau juo naudotis ukrainiečių šeimai. Einant tretiems kadencijos metams ministro reprezentacinėms išlaidoms per visą laikotarpį esu išleidusi 1028 Eur (iš viso 3 metų limitas – 35 700 Eur).
Taigi, tikrai nesu tas žmogus, kuris piktnaudžiauja mokesčių mokėtojų pinigais, savo politinio kelio tikrai nepradėjau tam, kad galėčiau kažką „išsemti“ ar apgauti, to ir nedarau“, – socialiniame tinkle rašė ministrė.
Ministrė: dabar detaliai paaiškinti negaliu
Seime žurnalistų ketvirtadienį kalbinta J. Šiugždinienė sutiko su premjerės mintimi dėl to, kad ministras, neskaidriai naudojantis lėšas, turėtų atsistatydinti. Paklausta, ar gali įrodyti, kad ji pati lėšas naudojo skaidriai, ministrė tikino, kad taip.
„Žinoma galiu“, – sakė ji, tačiau ministrė tvirtino negalinti detaliai komentuoti, kam tiksliai išleido lėšas būdama savivaldybės tarybos nare, pasakojo, kad čekių nerinko.
„Aš jums negaliu dabar paaiškinti detaliai, kas buvo prieš dvejus ar trejus metus, kur kokios išlaidos, kokiose eilutėse. Tikrai aš tos informacijos neanalizavau šiandien iš ryto ir nesižiūrėjau. Išleidau ten, kur buvo reikalinga tarybos nario darbui“, – dėstė J. Šiugždinienė.
Ji teigė, pavyzdžiui, neprisimenanti, ar prie išlaidų už telefono paslaugas įėjo ir paties telefono įsigijimas.
„Aš, kaip Kauno miesto tarybos narė, per mėnesį išleisdavau 600–700 eurų. Juos visą laiką reglamentavau ir atsiskaitydavau už juos pagal reglamentą, pagal Kauno miesto savivaldybės nustatytą tvarką. Tikrai sąžiningai visada atsiskaičiau“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Tuos 600–700 eurų ji pasakojo leidusi transportui, internetui.
„Tam, kam leidžia, ką nustato reglamentas“, – apibendrino ministrė.
Ji pasakojo, kad atsiskaitinėjo pagal Kauno miesto savivaldybės reikalavimus, kaip ir visi kiti tarybos nariai.
„Čekių Kauno miesto savivaldybėje, pagal reglamentą, niekada pateikti nereikėjo. Ir nė vienas tarybos narys nėra teikęs kelias kadencijas“, – pasakojo J. Šiugždinienė.
Paklausta, tai kaip pagrįsdavo savo išlaidas, ministrė tvirtino, kad skaičiuodavo.
„Aš skaičiuoju savo išlaidas ir teikiu patvirtinimui“, – teigė ji ir dar kartą kartojo, kad taip darydavo visi tarybos nariai.
J. Šiugždinienė patvirtino, kad išleistas sumas surašydavo ranka: „Taip, visada taip. Žinai, kiek išleidai, tiek ir atsiskaitai. Taip, kaip yra nustatyta reglamento tvarka.“
Viską darė taip, kaip visi
Tai kaip galės pagrįsti, kad lėšas išleido tam, kam sako išleidusi?
„Taip, kaip ir visi kiti. Toks reglamentas buvo ir aš taip jį grindžiau“, – teigė ministrė.
Paklausta papasakoti detaliau, kaip, pavyzdžiui, apskaičiuodavo, kiek išleido asmeniniam telefono ryšiui, kiek darbiniam, J. Šiugždinienė teigė, kad skaičiuodavo taip, kaip visi.
„Aš turiu telefoną ir skaičiuoju, kiek aš išleidžiu <...>. Tam tikrą išlaidų dalį skiriu tarybos nario veiklai, tai yra natūralu“, – komentavo ministrė.
Būdama savivaldybės tarybos nare ji išleisdavo daugiau kanceliarinių ir panašių lėšų nei dabar.
„Tai buvo visiškai kitoks darbo pobūdis, darbas su rinkėjais, visiškai kita aplinka. Tai natūralu, kad išlaidos gali būti kitokios“, – pasakojo J. Šiugždinienė.
Politikė tvirtino nesuprantanti, kodėl turėtų trauktis iš pareigų: „Visą laiką sąžiningai atsiskaitau, sąžiningai dirbu ir nesuprantu, kodėl turėčiau atsistatydinti.“
Nurodyti, iš ko perki, nereikėjo
J. Šiugždinienė Kauno tarybos nare buvo nuo 2019 balandžio iki 2020 metų lapkričio, kai tapo Seimo nare.
Tuo metu galiojusiame Kauno miesto tarybos reglamente (ir dabar reguliavimas panašus) buvo numatyta, kad tarybos nariams su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms, kiek šių paslaugų nesuteikia ar išlaidų neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, atsiskaitytinai kas mėnesį mokama 0,6 VMDU dydžio išmoka.
Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams.
Tarybos narys atsiskaito Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui už ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos (už IV ketvirtį – iki gruodžio 31 d.), o baigiantis Tarybos kadencijai – iki jos pabaigos.
Tarybos narys Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui pateikia užpildytą išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitą (priedas), kurioje nurodo, kokias prekes įsigijo ir paslaugas apmokėjo vykdydamas Tarybos nario funkcijas.
Numatyta, kad tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą.
Prokuratūra pradėjo tyrimą
Antradienį Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pranešė pradedantys tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso. Tyrimo metu žadama vertinti Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumą, ar nebuvo padaryta žala, nepažeistos savivaldybių teisės ir teisėti interesai.
Ketvirtadienį portalas 15min pranešė, jog atliekant tyrimą bus aiškinamasi ir tai, kaip gautas lėšas panaudojo buvusi tarybos narė J. Šiugždinienė.
Siekiant patvirtinti arba paneigti viešojoje erdvėje paskelbtas aplinkybes bei užtikrinant tyrimo visapusiškumą, Kauno apygardos prokuratūra teigė kreipusis į atsakingas institucijas dėl papildomos informacijos pateikimo.
