Komiteto nariai sutarė peržiūrėti dabar galiojančius teisės aktus ir, jei bus reikalinga, inicijuoti jų pakeitimus, jog spragos būtų užpildytos ir nusikalstamos veikos kiek įmanoma užkardytos.
„Nors dabartiniuose teisės aktuose numatyti darbo su vaikais apribojimai tiems, kurie praeityje yra atlikę seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius, tačiau kontrolės, kaip tai įgyvendinama, trūksta, nėra aiškiai suformuotos darbdavio ir darbuotojo atsakomybės. Taip, kaip neleidžiame laikyti vairavimo egzaminų žmonėms, kurie nepateikia medicininės pažymos, panašiai galėtume elgtis ir su darbuotojais, kurie ketina dirbti su vaikais – įpareigoti juos pateikti darbdaviams pažymą, o darbdavius – pažymų reikalauti“, – sako Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis.
Pasak jo, seksualinis smurtas prieš vaikus vis dar sunkiai nustatomas ir tai lemia ne tik teisinės, bet ir švietimo spragos. Anot pranešimo žiniasklaidai, vaikams stinga tinkamo lytinio švietimo mokyklose, tėvai neretai konservatyvūs, todėl vaikai nežino ir negeba atpažinti netinkamo seksualinio elgesio su jais. Ne ką mažesnė problema ir visuomenėje vis dar gajos stigmos – šios neretai stabdo nukentėjusius nepilnamečius ir jų šeimos narius kreiptis pagalbos.
Seimo komiteto teigimu, tiems, kurie visgi išdrįsta kreiptis pagalbos, būtina užtikrinti kokybiškas paslaugas. Tam reikalinga plėsti psichologų, kurie specializuojasi seksualinio smurto temoje, ratą, taip pat psichosocialinių paslaugų, ilgalaikės pagalbos prieinamumą, ypatingą dėmesį skiriant regionams.
„Taip pat turime galvoti apie žmones, kurie turi potraukį pedofilijai ir gali potencialiai nusikalsti. Pedofilija pirmiausia yra sutrikimas, liga, kurios pats žmogus nepasirenka, ir savaime ji niekur nedingsta. Todėl jiems taipogi turime užtikrinti tinkamą pagalbą ir tokiu būdu užkardyti galimą nusikaltimą“, – teigia J. Džiugelis.
Anot jo, Vokietijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad, norint sumažinti nusikaltimų, padaromų dėl pedofilinių sutrikimų, veiksmingiausias yra pedofilija sergančių žmonių terapinis gydymas dar iki jo nusikalstamo elgesio arba po jo, derinant bausmę su gydymu.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2018 m. pagalbą gavo tik 1 asmuo, kuriam diagnozuota pedofilija.
Seimo komitetas kreipsis į sveikatos apsaugos ministrą su siūlymu prioretizuoti paslaugas psichikos sutrikimų turintiems asmenims, siekiant padėti jiems neperžengti raudonos linijos ir nepadaryti nusikaltimo.
Nukentėjusių nuo seksualinio pobūdžio nusikaltimų vaikų skaičius kasmet auga. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2020 m. nukentėjo 185 vaikai, 2021 m. – 239 vaikai, o 2022 m. – 300 vaikų. Dažniau nukenčia 10–17 metų jaunuoliai, labiau mergaitės nei berniukai. Daugeliu atveju prieš nepilnamečius nusikalsta jų aplinkos žmonės.
Anot pranešimo žiniasklaidai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis duomenimis, nuo 2020 m. į seksualinių nusikaltėlių registrą Lietuvoje įtraukta 2,5 tūkst. asmenų. Jiems yra taikomi darbo su vaikais apribojimai, tačiau darbdaviai, prieš priimdami naują darbuotoją ar šiam jau dirbant, ne visada atlieka patikrą registre.
Gegužės 10 d. vykusiame Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijų, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM, Generalinės prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Globėjų ir įtėvių asociacijos, VšĮ „Paramos vaikams centro“ bei psichologų atstovai.
