„Iki šiol, skiriant Seimo, žvalgybos ar vaikų teisių apsaugos kontrolierių, buvo atsižvelgiama, be kitų reikalavimų, tik į teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažą. Kadangi tai yra vienos pagrindinių institucijų, skirtos asmens teisių ir laisvių, lygių galimybių apsaugai (nediskriminavimui) užtikrinti, tikslinga pakeisti įstatymus ir sudaryti galimybę ombudsmenais skirti ir tokius piliečius, kurie turi atitinkamos patirties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityse“, – sako įstatymų projektų pasiūlymus pateikusi V. Čmilytė-Nielsen.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad žvalgybos kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba, ir atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolieriumi skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, tačiau Seimas šalies vadovo veto atmetė.
Šių metų balandžio mėnesį Seimas paskyrė Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą kandidatą – žvalgybos kontrolierių Nortautą Statkų.
N. Statkus yra dirbęs Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Anksčiau jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje (URM), Valstybės saugumo departamente (VSD), kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
