Iš Seimo tribūnos kalbėdamas apie VSD atliekamus asmenų tikrinimus D. Jauniškis teigė, kad tikrinimo tvarka yra reglamentuota vidiniu teisės aktu. VSD asmens tikrinimą, pasak jo, supranta kaip VSD disponuojamos informacijos patikrinimą įvertinant, ar neturima apie asmenį žvalgybos informacijos, o prireikus – ir informacijos apie asmenį rinkimą registruose, informacinėse sistemose ir duomenų bazėse.
Nurodymas atlikti asmens tikrinimą, anot D. Jauniškio, atliekamas tik rašytine forma, įforminami esą ir tikrinimo rezultatai, atliekant tikrinimą būtina laikytis principų: teisėtumo, proporcingumo, objektyvumo.
„Taip pat akcentuotina, kad ne tik paieškos rezultatai yra įforminami raštu, bet ir bet kokia paieška informacinėse sistemose yra fiksuojama ir gali būti patikrinta bei įvertintas jos teisėtumas ir pagrįstumas“, – pridūrė VSD direktorius.
Per praėjusius metus – daugiau kaip 200 tūkst. tikrintų žmonių
VSD vadovas patikino, kad tarnyba neatlieka fizinių asmenų nereglamentuotų patikrų ir nevykdo fizinių asmenų prašymų dėl patikrinimų atlikimo.
„<...> Žvalgybos institucijos vadovas, organizuodamas institucijos darbą ir jai vadovaudamas, turi teisę duoti pavedimus – tiek žodžiu, tiek ir raštu padaliniams patikrinti, ar VSD turi informacijos su rizikos veiksniais ir grėsmėmis valstybės saugumui. Tačiau siekiant išvengti bet kokios žodinių patikrų neteisėtumo regimybės bei atsižvelgiant į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išsakytas pastabas ir rekomendacijas 2020 metais buvo patvirtinta asmenų patikrinimo tvarka. Joje numatyta teisė tik raštu pavesti atlikti asmenų tikrinimą“, – dėstė D. Jauniškis.
Atlikus asmens patikrinimą ir neradus reikšmingos informacijos, susijusios su galimomis rizikomis ir grėsmėmis, jokie tolimesni veiksmai nėra daromi, tvirtino direktorius.
„Tai reiškia, jokia forma nėra ribojama asmenų teisė į privatumą“, – pažymėjo jis.
Per pastaruosius metus tikrinamų asmenų skaičius, pasak jo, išaugo dvigubai ir tai esą susiję su naujais įstatyminiais įpareigojimais VSD.
„Taigi, 2022 metais patikrinta yra daugiau negu 200 tūkst. asmenų. Didžioji dalis šitų patikrinimų buvo atliekama pagal kitų valstybės institucijų paklausimus dėl asmenų keliamos grėsmės“, – sakė jis ir taip pat teigė, kad 2021 metais tikrinta apie 99 tūkst. asmenų, o 2020 metais – apie 63 tūkst.
Pasak D. Jauniškio, informacija apie visus atliktus tikrinimus yra saugoma penkerius metus.
Kaip ir anksčiau, D. Jauniškis neigė, kad iš tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos ar jo komandos VSD gavo prašymų atlikti kandidato aplinkos tikrinimą.
„Duomenys apie kandidato aplinkos narius buvo gauti įgyvendinant žvalgybos metodus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, – sakė D. Jauniškis.
Sako, kad informacijos apie Nausėdos aplinką niekam neperdavė
Jis patvirtino, kad kandidato G. Nausėdos aplinka, kaip ir kitų kandidatų, buvo tikrinta ir to esą reikėjo siekiant įvertinti kontržvalgybines grėsmes.
Išsamesnė informacija apie tikrintų asmenų skaičių, anot vadovo, buvo pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
D. Jauniškis tikino, kad dar iki G. Nausėdos registravimosi kandidatu VSD fiksavo užsienio žvalgybų domėjimąsi galimais kandidatais Lietuvos prezidento rinkimuose, jų aplinka.
O pats kišimasis į užsienio valstybių rinkimų procesą atitinka Rusijos veiklos metodus, ką esą patvirtina Rusijos bandymai siekiant paveikti JAV prezidento rinkimų rezultatus, pridūrė D. Jauniškis.
Ir VSD, anot jo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tvarkyti duomenis, kurie buvo būtini nustatyti ir prognozuoti rizikos veiksnius, galinčius daryti įtaką mūsų šalies visuomeniniams, politiniams procesams.
D. Jauniškis tvirtino, kad atlikus G. Nausėdos aplinkos žmonių patikrinimą ši informacija nebuvo perduota tretiesiems asmenims.
„G. Nausėdos aplinkos asmenys buvo tikrinami tik Valstybės saugumo departamento informacinėse sistemose siekiant įvertinti kontržvalgybines grėsmes. Jokie veiksmai, kurie pažeistų ar suvaržytų asmenų privatų gyvenimą ar būsto neliečiamumą, nebuvo atliekami. Asmenų susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas nebuvo stebimas ar fiksuojamas. Tai aš jau sakiau ne kartą, turiu tai kartoti po trejų metų.
Atsižvelgiant į tai, kad kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, nebuvo pagrindo vykdyti tolimesnius veiksmus šių asmenų atžvilgiu. <...> Jokia informacija apie tikrinimo rezultatus jokiems tretiesiems asmenims nebuvo perduota“, – dėstė D. Jauniškis.
Teigia, kad tikrinimai buvo prieš svarbius Nausėdos sprendimus
Paklaustas, ar sutiktų atsakydamas į jau pateiktus ar panašius klausimus pasitikrinti poligrafu, D. Jauniškis tvirtino, kad sutiktų tik esant tokio tyrimo pagrindui.
„Atsakydamas į jūsų klausimus pateikiau tik tikrovę atitinkančią informaciją, kuri gali būti patikrinta. Tačiau galiu sutikti tik su pagrįstais ir teisėtais prašymais ar pasiūlymais dėl informacijos tikrumo įvertinimo“, – pažymėjo jis.
Seime klausimų VSD vadovui D. Jauniškiui kilo po to, kai žurnalistai išleido knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“.
Joje, remiantis Pranešėjo liudijimu, teigiama, jog VSD vadovybė žodžiu pavedinėjo Pranešėjui prieš svarbius G. Nausėdos rinkiminius sprendimus tikrinti jo komandą: 2018-ųjų liepą Pranešėjo paprašyta patikrinti žinomus žmones, o rugsėjį jų apsuptas G. Nausėda paskelbė dalyvausiantis rinkimuose; 2019-ųjų sausį VSD tikrino savanorius, o po mėnesio G. Nausėda atidarė rinkimų štabą, kuriame tie savanoriai dirbo.
Knygoje rašoma, kad tikrinti ir potencialūs G. Nausėdos finansiniai rėmėjai. Iš viso – 123 asmenys. D. Jauniškis anksčiau tikino, kad nei G. Nausėda, nei jo štabo nariai jo asmeniškai neprašė tikrinti G. Nausėdos rinkiminės komandos.
D. Jauniškio žiniomis, atitinkamų prašymų nesulaukė ir jo pavaldiniai.
Tiesa, VSD vadovas patvirtino, kad informacija apie G. Nausėdos štabą buvo rinkta.
„Be abejo, taip. Aš nemanau, aš žinau, kad tai yra tiesiog departamento prievolė. Prievolė todėl, kad mes tikrintume kandidatus siekiant išvengti tam tikrų rizikų, grėsmių nacionaliniam saugumui – be jokios abejonės. Mes patikrinam tam tikrus sąrašus, jeigu ta informacija įkrenta. O informaciją mes turime pagal įstatymą teisę rinkti įvairiais būdais <...>. Tai jeigu tu gauni tam tikrą informaciją, tu ją prasitikrinti, ar nėra kontržvalgybinių rizikų. Jeigu jų nėra, informacija keliauja į šiukšlių dėžę“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ aiškino D. Jauniškis.
Nausėda: VSD „tapo taikiniu“
Kas „įmetė“ G. Nausėdos rinkiminės komandos sąrašus, VSD vadovas tąkart nepatikslino.
D. Jauniškis tikino, kad rinkiminiu laikotarpiu tikrinti ir kiti kandidatai į prezidentus.
„Ta informacija apie jų, sakykime, aplinką, komandas, be jokios abejonės, yra patikrinama. Buvo einama ir kalbamasi ir su jų štabo nariais, buvo renkama ir kita informacija lygiai taip pat“, – kalbėjo D. Jauniškis.
Be to, jis patvirtino, kad pavedė Pranešėjui žvalgybos duomenų bazėse patikrinti vienos moters vardą. Knygoje teigiama, kad ta moteris bendravo su D. Jauniškio draugu.
„Atsakymas yra labai paprastas. Aš esu irgi asmuo, kuris turi, matyt, irgi stebėti savo aplinką, su kokiais žmonėm, su kokiom moterim tu bendrauji. Jeigu kyla tam tikrų įtarimų, tu ateini ir pasitikrinti, ar nėra už to žmogaus, ar mūsų bazėse nėra kažkokios informacijos“, – dėstė D. Jauniškis.
Prezidentas G. Nausėda taip pat paneigė, kad pats arba per savo atstovus prašė VSD tikrinti jo komandą prezidento rinkimų metu. Anot jo, VSD tai darė nebent savo iniciatyva.
G. Nausėda svarstė, kad Seimo politikų siekis nagrinėti ir vertinti žvalgybos institucijos veiklą gali būti nulemtas tam tikrų „įskaudintų arba pralaimėjusių“ grupių revanšistinėmis nuotaikomis. O tai, pasak jo, valstybei yra itin pavojinga.
Prezidentas apgailestavo, kad VSD „tapo taikiniu“.
Klausimus raštu D. Jauniškiui uždavė Seimo valdančiųjų konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų atstovai, pagal Seimo statutą, į juos atsakoma posėdžio metu.
Preliminarūs klausimai dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytų epizodų buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą G. Nausėdą bei Vyriausiąją rinkimų komisiją. Seime svarstyta, kokiu formatu šie klausimai turėtų būti užduoti, ar yra pagrindo kurti parlamentinę tyrimo komisiją.
