„Dabar atrodo, jog viską norima padaryti kuo tyliau, tikintis, kad galbūt tai nesukels pernelyg didelio ažiotažo“, – įsitikinusi politologė.
Pasirinko naują bazinį dydį
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete patobulintos valstybės tarnybos reformos Seimas imsis ketvirtadienį.
Po diskusijų nuspręsta siūlyti naują bazinį dydį, pagal kurį būtų skaičiuojamos algos viešajame sektoriuje.
Ankstesniame reformos variante buvo siūloma, kad šis dydis atitiktų 2021 metų vidutinį šalies mėnesio darbo užmokesčio dydį, tai yra, 1579,4 euro.
Dabar algas viešajame sektoriuje siūloma apskaičiuoti pagal 2022 metų vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį, kuris sudaro 1 785,4 euro.
Padidėjus baziniam dydžiui, projektą tobulinęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė taikyti mažesnius koeficientus, pagal kuriuos apskaičiuojamos politikų algos.
Todėl dabar siūlomi atlygiai jiems yra tik labai nežymiai didesni už tuos, kuriuos Vidaus reikalų ministerija siūlė pirminiame reformos variante pernai vasarą.
Tiesa, nuo dabartinių politikų algų jie skirsis gerokai.
Neatsisakoma nuostatos, kad Seimo nariai, premjeras ar premjerė ir ministrai naujas algas pradėtų gauti tik nuo kitos kadencijos.
Merai pajaustų pirmieji
Jei įstatymas būtų priimtas, pirmieji iš politikų didesnius atlyginimus gautų merai – jiems algos augtų nuo šių metų liepos.
Merų algas siūloma skaičiuoti atsižvelgiant į gyventojų skaičių tam tikroje savivaldybėje – toks reguliavimas galioja ir dabar.
Daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų turinčiose savivaldybėse mero alga siektų 3780 eurų „į rankas“. Palyginimui – dabar Vilniaus mero nurodoma alga siekia 2450 eurų „į rankas“.
Mažesnių, nuo 100 iki 500 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių merų algos siektų 3672 eurus „į rankas“, dar mažesnių savivaldybių merų algos būtų šiek tiek kuklesnės.
Pačių mažiausių – iki 15 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių vadovai gautų apie 3024 eurus „į rankas“.
Kaip ir ankstesnėje reformos versijoje, Seimo pirmininkui ir premjerui siūlomas vienodas atlyginimas, po reformos abu šie pareigūnai uždirbtų beveik 5,3 tūkst. eurų „į rankas“.
Dabar Seimo pirmininkas gauna 2902 eurus „į rankas“, ministras pirmininkas kiek daugiau – 3630 eurų „į rankas“.
Minisrų algos būtų 4644 eurus „į rankas“.
Paprastas, jokių kitų pareigų (frakcijos seniūno, komiteto pirmininko ir pan.) neinantis Seimo narys uždirbtų 3780 eurų „į rankas“.
Dabar jokių kitų pareigų neinantis Seimo narys uždirba 2182 eurus „į rankas“.
Urbonaitė: visuomenei reikia paaiškinti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės R. Urbonaitės nuomone, nepasitenkinimo dėl didėjančių politikų algų visuomenėje bus, nes yra bendras nusivylimas politikais ir jų darbu, o pagal apklausas partijos turi vieną žemiausių vertinimų.
„Kelti atlyginimus tiems, kurie nėra vertinami labai gerai, visuomenės akyse gali nebūti laikoma labai geru sprendimu. Bet labai yra svarbu, kad patys sprendimų priėmėjai aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškintų, kodėl tai reikia daryti. Ne tik dėl to, kad tie atlyginimai tiesiog nedideli. Žmonių nepasitenkinimas yra ir jei nebus aiškaus deklaravimo kaip ir kodėl algos kyla, politikai sau padarys labai rimtą meškos paslaugą“, – kalbėjo ji.
Pasak R. Urbonaitės, per pasitikėjimą politikais ir partijomis kirto ir nesibaigiantis skandalas dėl tarybos narių greičiausiai tiesiog iššvaistytų mokesčių mokėtojų pinigų. Šio smūgio, pastebėjo ji, politikai visiškai nesugeba atremti – jie tiesiog sukišo galvas į smėlį.
„Ir įtikinti visuomenę bus dar sunkiau. Bet partijos dėl to yra kaltos tik pačios, todėl teks ir pasekmes prisiimti“, – pabrėžė ji.
Pasak R. Urbonaitės, keliant atlyginimus norime kompetentingesnės, geresnės politikos, politikų – profesionalų Seime.
Ji pabrėžė, kad jeigu dabar nebus atsakyta į klausimą kaip paraleliai su atlyginimų augimu kils Seimo darbo kokybė, kaip partijos pritrauks geriau pasirengusius asmenis į politiką, tai bus problema.
Politologė svarstė, ar kėlimą nebūtų buvę geriau daryti žingsnis po žingsnio, kad tuo pat metu būtų galima įvertinti, kokį tai duoda efektą.
„Nes dabar yra rizika, kad atlyginimai augs, o taip norimos kokybės pakilimo mes ir nesulauksime. Ši rizika turėtų būti bent jau kokiu nors būdu išsklaidyta. Nes algos keliamos ne tam, kad jas savaime reikėtų pakelti“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak R. Urbonaitės, partijos turi aiškiai pasakyti, kaip ketina tai išnaudoti naujų žmonių pritraukimui, nes dabar dažnai girdime argumentą, jog esant tokiems atlyginimams pritraukti žmones į politiką yra sudėtinga. Ji pabrėžė, kad jei pakėlus algas visuomenė nematys pokyčių, pyktis tik didės.
Apgalvotos komunikacijos nematyti
Dabar, anot jos, susidaro vaizdas, kad algų pakėlimo būtinybę visuomenei turi aiškinti ne patys politikai.
„Jeigu politikai tikisi, kad politologai tai paaiškins už juos, tai yra labai naivu. Pirmiausiai politikai turi aiškinti savo sprendimus, nes jiems už juos ir reikės atsakyti, be to, šį kartą sprendimas susijęs tiesiogiai su jais. Kol kas aš tos solidžios, strategiškai apgalvotos komunikacijos nemačiau“, – pabrėžė ji.
Politologė pridūrė, kad atrodo, jog viską norima padaryti kuo tyliau, tikintis, kad galbūt tai nesukels pernelyg didelio ažiotažo. R. Urbonaitė priminė taisyklę: jei nekalbi tu, už tave kalbės kiti.
„Aš paskutiniu metu stebiu tai, kad apskritai mūsų politikai pamiršo vieną svarbiausių savo priedermių – kalbėti su visuomene. Stebiu tam tikrą strutėjimo – galvų sukišimo į smėlį, tendenciją, kuri, mano požiūriu, tik stiprėja. Tačiau politikai kiek rizikuoja, nes ta tyla gali būti, kad nebus tokia gera byla, kaip yra tikimasi. Nes apie tai kalbės, bus rašoma, todėl būtų gerai, kad politikai nesiimtų tokio ėjimo, kuris vers bėgti paskui traukinį ir teisintis“, – kalbėjo ji.
Valstybės tarnautojų algos augs etapais
VRM valstybės tarybos reformą pristatė praėjusiųjų metų vasaros pabaigoje, diskusijos dėl projektų Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete truko maždaug pusmetį.
Komitete buvo sutarta siūlyti, kad atlyginimai valstybės tarnautojams didėtų keliais etapais.
Valstybės tarnautojams atlyginimų pokyčiai numatyti nuo 2024 metų sausio 1 dienos, bet esminį ir labiau juntamą atlyginimų peržiūrėjimo etapą komiteto išvadoje siūloma numatyti 2025 metais.
Tai reiškia, kad reikšmingesni pokyčiai valstybės tarnautojus pasiektų 2026 metais.
VRM prieš kurį laiką pranešė, kad patvirtinusi bazinį dydį, pagal kurį bus skaičiuojamos algos viešajame sektoriuje, ne rečiau kaip kas dvejus metus bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o konkrečios įstaigos darbo užmokesčio fondas.
Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius. Pasak ministerijos, numatoma stiprinti profesinių sąjungų vaidmenį – dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento bus susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.
Sutartas dydis bus fiksuojamas biudžeto įstatyme. Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu tokiu pačiu reguliarumu bus indeksuojama pareiginė alga.
Atsisakė kai kurių siūlymų
VRM kiek anksčiau pažymėjo, kad svarstant projektą komitete pasiektas susitarimas dėl priedo valstybės tarnautojams už stažą. Sutarta, kad priedas negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.
Pirminiame variante VRM siūlė išvis atsisakyti šios priemokos, toks pasiūlymas buvo labai nepalankiai sutiktas profesinių sąjungų.
Pasak VRM, valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, t. y. skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.
VRM buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos pagal Darbo kodeksą kaip ir visiems kitiems – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.
