Tendencijos ryškėja
Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį jau dešimtą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Pagrindinė šio tyrimo žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tendencija, anot žurnalo „Reitingai“ atstovų, ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis.
Sudarant gimnazijų reitingą tradiciškai buvo atskiriamos mokyklos, kurios atsirenka mokinius ir tos, kurios mokinius priima pagal taip vadinamą teritorinį principą. Gimnazijos buvo vertinamos pagal 24 kriterijus.
„Sudarydami gimnazijų reitingą pirmiausia rėmėmės valstybinių brandos egzaminų, kuriuos abiturientai laikė 2022 m. vasarą, rezultatais. Bet gimnazijos gavo taškų tik už abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais įverčiais nei 36 balai; o štai žemiausių rezultatų nuo 16 iki 35 balų nevertinome, nes laikomės pozicijos, kad mokyklos misija nėra siekti, kad abiturientai (jei jie neturi negalių) tepasiektų galimybių minimumą.
Dar vertinome, kaip abiturientams sekėsi stoti į Lietuvos universitetus bei užsienio šalių aukštąsias mokyklas“, – informavo žurnalo „Reitingai“ atstovai.
Mokinius atsirenkančių gimnazijų penketukas Lietuvoje atrodo taip:
1. Vilniaus licėjus;
2. KTU gimnazija;
3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija;
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija;
5. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija.
Atrankų nedarančių gimnazijų pirmasis penketukas atrodo taip:
1. Klaipėdos licėjus;
2. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija;
3. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija;
4. Kauno „Saulės“ gimnazija;
5. Marijampolės marijonų gimnazija.
Savivaldybių reitingas
Žurnalo „Reitingai“ atstovai taip pat pasidalijo ir savivaldybių reitingų pagal moksleivių akademinius pasiekimus.
Geriausi švietimo rodikliai yra šiose penkiose šalies savivaldybėse:
1. Vilnius;
2. Kaunas;
3. Palanga;
4. Klaipėda;
5. Šiauliai.
Įvardintos ir tos savivaldybės, kurios liko pačioje sąrašo apačioje. Pateikiame ir šį sąrašą:
54. Pagėgiai;
55. Šilalė;
56. Alytaus rajonas;
57. Šiaulių rajonas;
58. Šakių rajonas;
59. Kalvarijos savivaldybė.
Žurnalas „Reitingai“ taip pat anonsuoja, kad tyrimas taip pat atskleidė, jog yra dešimtys gimnazijų, kuriose nėra nė vieno abituriento, laikančio fizikos, chemijos, IT ar biologijos egzaminus.
Girdi nerimo signalus
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog patys mokytojai kalba, jog švietimą šalyje galima vadinti velioniu, kuris yra laidojamas.
„Čia kalbame tik apie vieną reformą, kuriai yra nepasirengta, o jų juk yra dar daugiau“, – sakė G. Sarafinas.
Jo teigimu, labiausiai nepasisekė dabartiniams dešimtokams, kurie savo kailiu turės išbandyti bent kelias reformas ir naujoves.
„Šeimos tų dabartinių dešimtokų yra pasimetusios. Nes jos nežino, kas jų laukia. (…) Nežino ne tik jie, bet ir mokyklų vadovai, mokytojai.
Priminsime, kad būsimiems vienuoliktokams valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 40 procentų įvertinimo 11 klasėje per patikrinimą, o 60 procentų – brandos egzaminai“, – tikino žurnalo „Reitingai“ vadovas.
Jis teigė, jog iki šiol lieka neaišku, kada ir kaip vyks minėti patikrinimai 11 klasėje.
„Mums mokyklų vadovai atsiuntė 20 klausimų, į kuriuos nėra jokių atsakymų. O tie patikrinimai ant nosies, bet visa atsakomybė sukabinama ant mokyklų atstovų ir savivaldybių“, – teigė žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Nesirenka gamtos mokslų
G. Sarafinas surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, jog vis mažiau šalies mokinių mokosi gamtos mokslų.
„O kai kuriose gimnazijose prie visų disciplinų yra pliki nuliai, o kai kur – net prie 10 procentų nepriartėjantys skaičiai, ypač kalbant apie chemiją ir fiziką“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
2019 metais Lietuvoje chemijos mokėsi ir egzaminą laikė 1800 gimnazistų iš 25 tūkst. mokinių. Pernykštis rodiklis – 1090 chemijos egzaminą laikiusių mokinių.
Situacija ir su fizikos egzaminu panaši, sakė G. Sarafinas. 2019 fizikos brandos egzaminą laikė 3100 gimnazistų, pernykštis rodiklis – 2100.
Jis net teigė, jog „valstybė paskelbė šaltąjį karą tiksliesiems mokslams“.
Gera ir bloga žinia
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė teigė, jog jau kelis metus pastebėti, bet šiemet itin išryškėjusi tendencija – ženkliai sustiprėjo privačios mokyklos.
„Ir yra tik kelerių metų klausimas, kai iš geriausiųjų dešimtuko privačios mokyklos visiškai išstums valstybines mokyklas“, – kalbėjo žurnalo žurnalistė J. Kučinskaitė.
O gimnazijų, kurios nedaro mokinių atrankos, pirmoje pozicijoje yra privatus Klaipėdos licėjus.
„Matome privačių gimnazijų stiprėjimą. Ką tai reiškia mums? Sakyčiau, kad ir gerai, ir blogai. Nėra vienareikšmiško atsakymo. Tie, kurie turi pinigų, tos šeimos, kurios išgali savo vaikus vesti į privačias mokyklas yra gerai. Gerai, kad yra mokyklų, kuriomis gali pasitikėti.
O tos šeimos, kurios neturi pinigų mokėti už vaiko mokslą privačiose mokyklose, nes kai kuriose gimnazijose metai mokslų kainuoja brangiau nei universitetuose. Vidutinių ir žemesnių pajamų šeimoms tai yra drama ir rimtas iššūkis“, – kalbėjo ji.
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė J. Kučinskaitė teigė, jog žvelgiant į 2022 metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, jie „buvo patys blogiausi per visą valstybinių brandos egzaminų istoriją“.
Situacija savivaldybėse
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas toliau pakomentavo savivaldybių reitingus.
„Nors Lietuva yra maža valstybė, bet ir toje nedidelėje valstybėje mums niekaip nepavyksta sukurti vientisos švietimo sistemos. Turime 60 savivaldybių ir kone tiek pat skirtingų švietimo sampratų, vadybų, mokyklų tinklų, finansavimo dydžių... (…)
Todėl natūralu, kad ir rezultatai savivaldybėse yra skirtingi. Tad kokios tendencijos išryškėja – jos nėra malonios. Didmiesčių savivaldybės įsitvirtina savivaldybių reitingo pagal švietimo rezultatus viršūnėje. Regionų gyventojams tai yra tikrai liūdna žinia“, – tikino G. Sarafinas.
Visgi, kiek vilties teikia tai, kad yra keletas išimčių. Pavyzdžiui, į pirmą geriausių savivaldybių dešimtuką patenka Palangos, Visagino, Druskininkų, Širvintų ir Kėdainių rajono savivaldybės. O reitingo dugne sukasi daug mažų, paribio savivaldybių.
