B. Sabatauskaitės teigimu, vyresnis amžius savaime nereiškia didesnės rizikos kelyje, todėl kontrolierė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui rekomendavo peržiūrėti teisinį reguliavimą.

„Nors panašu, kad vairuotojo pažymėjimo negaliojančiu paskelbimas būtų laikinas, kol asmuo pasitikrintų sveikatą, tokios priemonės proporcingumas yra kvestionuotinas būtent dėl požiūrio į vyresnio amžiaus asmenis. Mūsų visuomenėje vyresni žmonės susiduria su daugybe barjerų, kuriuos sukuria įsitikinimas, kad tik dėl savo amžiaus jie yra mažiau tinkami atlikti tam tikrus darbus, gauti kokias nors paslaugas ar vairuoti automobilį“, – sakė Lyginių galimybių kontrolierė.

Anot jos, kaip dažnai vairuojantys asmenys turėtų tikrintis sveikatą, yra nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame pasitikrinimų periodiškumas tiesiogiai siejamas su amžiumi.

Būtent šios tvarkos atitikimą Lygių galimybių įstatymui ir vertino lygių galimybių kontrolierė. Pagal dabartinę tvarką, ne vyresni kaip 55 metų asmenys privalo tikrintis sveikatą 1 kartą per 10 metų, asmenys nuo 56 iki 69 metų – 1 kartą per 5 metus, asmenys nuo 70 iki 79 metų – 1 kartą per 2 metus, asmenys nuo 80 metų – 1 kartą per 1 metus.

Kontrolierei kreipusis į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) su prašymu pateikti nuomonę, ar iškeltos sveikatos tikrinimo sąlygos bei numatytos pasekmės yra pagrįstos, būtinos ir proporcingos, ministerija atsakė, kad jomis siekiama efektyviau užtikrinti saugumą keliuose.

„Praktikoje galimos situacijos, kai vairuotojai, kurie turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus, vengia pasitikrinti savo sveikatą nustatytu periodiškumu, dėl ko vairuojant kyla grėsmė jų pačių ir aplinkinių saugumui“, – buvo rašoma Vidaus reikalų ministerijos atsakyme.

Anot SAM, nustatant vairuotojų sveikatos patikros periodiškumą pagal amžiaus kriterijų, buvo atsižvelgta į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką ir duomenis apie vyresnio amžiaus asmenų sergamumą.
Ministerijos teigimu, vyresni žmonės daug dažniau įgyja sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos saugiam vairavimui.

Tačiau, kaip teigiama pranešime, analizuojant institucijų pateiktus statistikos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vyresni asmenys, pagal jiems išduotų vairuotojų pažymėjimų skaičių ir sukeltų eismo įvykių skaičių, yra vertintini kaip labiau pavojingi, keliantys didesnę riziką vairuotojai, ir vien dėl šios priežasties jiems reikėtų periodiškai dažniau tikrinti sveikatą nei jaunesniems vairuotojams.

Atsižvelgdama į tai, kontrolierė rekomendavo SAM įvertinti, ar pagal asmens amžių nustatytas vairuotojų sveikatos patikrinimo dažnumas tikrai yra pagrįstas. Pasiūlyta apsvarstyti galimybę vairuotojų sveikatos patikrą sieti ne tik su amžiumi, bet kitais galimais kriterijais, pavyzdžiui, sveikatos būkle ar diagnozuotais susirgimais, paliekant galimybę asmenims patiems pranešti apie pasikeitusią sveikatos būklę. Taip pat rekomenduota apsvarstyti galimybę informuoti vairuotojus apie artėjančią sveikatos patikrą automatiniu būdu.

Primenama, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką už vairavimą nepasitikrinus sveikatos yra numatyta administracinė atsakomybė – skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)