Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikina, kad toks pinigų išdalinimas neturėtų realios naudos turintiesiems paskolas.
Anot T. Tomilino, paskolas turintys asmenys jau nukentėjo nuo 2023 metų pirmojo ketvirčio metu smarkiai augusių palūkanų, tad dalinis šio šoko padengimas yra reikalingas.
„Žmonės jau nukentėjo, jau patyrė šoką ir stipriai permokėjo dėl palūkanų padidėjimo. Tai tam tikras mechanizmas, kurį mes siūlome, tai jis labai švelnus. Jis tik iš dalies padengia tą šoką, ten tikrai toli gražu nėra labai nei didelės naštos valstybei, nei viso to šoko nekompensuoja žmonėms“, – Eltai teigė T. Tomilinas.
Taip pat Seimo narys tvirtino, kad pinigai galėtų būti paskirstomi tam tikromis dalimis ir kitoms sritims. Jo manymu, bankų solidarumo įnašas turėtų būti skirstomas kaip įprastinio biudžeto dalis.
„Tie pinigai gali nueiti kitoms sritims, nebūtinai būsto paskolų problemoms spręsti, tikrai gali. Tai čia Seimas ir spręs, jeigu yra papildomi pinigai, tai nežinau, kam save riboti kur juos išleisti. Tai yra normalus biudžetinis procesas, kuris Lietuvoje prasidėjo dabar ir baigsis vėlyvą rudenį. Ir bus tie pinigai teisingai paskirstomi. Mano galva, reikėtų taip daryti. Kam save apgaudinėti? Ta prasme, valstybė yra pasiryžusi priimti solidarumo įstatymą ir atitinkamai tegul ir skirsto“, – aiškino parlamentaras.
„Jeigu valstybė gauna papildomus 400 mln. eurų, jeigu ji norės, tai skirs krašto apsaugai, švietimui, sveikatai, šeimų pagalbai, šeimoms, kurie negauna paskolų būsto arba kuriems kreditai išauga ir taip toliau. Čia yra valstybės kompetencija, kur tuos pinigus skirti“, – tikino jis.
T. Tomilinas paminėjo, kad toks valdžios ir opozicijos sutarimas taip pat davė gerą signalą tuo, kad privertė bankus eiti į derybas dėl indėlininkų ir paskolų turėtojų sąlygų.
„Labai stipriai pritariu minčiai, kad bankai reaguoja tik į stiprią politinę valią. Jeigu nebūtų aiškumo, nebūtų aiškaus Seimo signalo, kad solidarumo mokestis bus įvestas, tai jokios bankų reakcijos nebūtų. Tai ta prasme, labai gerai, kad reaguoja. Taip ir atrodo normalios, tikros, vakarietiškos derybos“, – sakė jis.
„Dabar bankai suprato, kad opozicija ir valdžia galvoja vienodai apie solidarumo mokesčio poreikį. Tai ta prasme yra akivaizdu, kad eina į derybas ir tai yra geras signalas“, – pridūrė jis.
I. Genytė-Pikčienė nepritaria
Tuo tarpu I. Genytė- Pikčienė tvirtino, kad bankų viršpelnių skyrimas paskolų palūkanų padengimui yra nesąžiningas ir paremtas politikų noru „būti manos dalintojais“, nors visuomenei teks vienaip ar kitaip susimokėti už šiuos perskirstytus pinigus. Taip pat, pasak jos, neatsižvelgiama į tai, kad toks perskirstymas turėtų neigiamą efektą Europos Centrinio Banko (ECB) bandymams spręsti infliacijos problemą
„Čia iš principo politikams labai norisi būti tos manos iš dangaus dalintojais, prieš rinkimus ypač yra patogu dalinti pinigus, ypač žmonėms. Nes tokiu atveju politikai jaučiasi atrodantys labai geri. Bet, kadangi tai yra mokesčiai ir dažniausiai visos tokios dalybos susideda į naštą arba šiandien arba rytoj, mums, mokesčių mokėtojams. Tai tokiais dalybų pažadais nereikėtų tikėti ir pasitikėti, nes lėšas juk toms dalyboms sunešame mes“, – Eltai teigė ji.
„Šie pasiūlymai yra tiesiog bandymas neutralizuoti ECB politiką ir tikslus“, – pridūrė ji.
Anot ekonomistės, tokia iniciatyva nepadėtų turintiems paskolas, kadangi mažos kompensacijos tinkamai nepadengtų kilusių paskolų šoko.
„Iš principo tai, tas poveikis nebūtų didelis ir ta iniciatyva yra labiau dėl gero skambėjimo, negu realios naudos. Manau, kad tikrai nepakeistų situacijos, nes būsto paskolų portfelis yra reikšmingai didesnis ir padalinus ant turėtojų gaunasi labai mažos paramos“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Galiausiai ji paminėjo, kad bandymas bankų apmokestinimu sukontroliuoti paskolų lygį yra Lietuvos išsišokimas tarp regiono valstybių, kuris neigiamai paveiks investicinį klimatą. Jos nuomone, norint apsaugoti žmones nuo aukštų paskolų poveikio, klausimas turėtų būti keliamas ir sprendimas siūlomas Europos lygmenyje.
„Lietuva su šiuo mokesčiu iš bendro konteksto išsišokame ir turime asmeninį šalies individualų sprendimą šitai ECB politikos pasekmei, kas nėra gerai, vertinant iš mūsų, kaip investicinės aplinkos taško“, – teigė ji.
„Nes toks atskiro sektoriaus mokestis rodo, kad nėra mokestinio stabilumo ir yra rankiojama iš atskirų sektorių. Turėtų ECB vieningai spręsti šią problemą, nes ji nėra vien tik Lietuvoje aktuali ir ji yra globalesnė. Atskiros šalys neturėtų savo fiskaliniais instrumentais ieškoti, kaip mažinti tas bankų rentas, o atitinkamai turėtų būti vieningos priemonės regionui, tada nedarkytume investicinio klimato“, – tikino ji.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime po svarstymo pritarta Finansų ministerijos siūlomam Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Už balsavo 85, prieš 8, susilaikė taip pat 8 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Įstatymas, kuriam taikoma skubos tvarka, priėmimo stadijoje į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš gegužės antrąją savaitę.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
