„Mokytojai neturi pakankamai medžiagos. Aš įsivaizduoju taip, kad programas reikia diegti tada, kada jos yra jau pilotuotos, kada yra pagal pilotinius rezultatus jos koreguotos, tada, kai yra išleisti vadovėliai, išleista metodinė medžiaga, kai yra žinoma, kaip vyks išorinis vertinimas, kokios bus užduotys, kaip bus tikrinamos kompetencijos, kaip jas vertinti“, – Eltai teigė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja L. Bručkienė.
„Kai mokytojai turi visus įrankius, kad galėtų diegti naujoves, tai tada tos naujovės gali ir ateiti į mokyklas“, – pridūrė ji.
Atnaujintos bendrojo ugdymo programos bus diegiamos nuo kitų mokslo metų nelyginėse klasėse, tačiau, mokytojos teigimu, dar nėra išleisti atnaujinti vadovėliai, o jei ir būtų, neužtektų finansų jiems nusipirkti.
„Visų pirma, vadovėliai yra neišleisti. Didžioji dauguma yra tik maketai, planai ir kažkokie fragmentai, kuriuos pasiūlo mokytojams kaip pažadus, kad tokie vadovėliai bus“, – pabrėžė L. Bručkienė.
„Kita problema – kadangi keičia labai daug klasių vienu metu, tai net jeigu tie vadovėliai būtų, tai jiems finansų neužtektų, mokykla neturėtų galimybės supirkti visiems mokiniams ir visoms klasėms tų vadovėlių pagal atnaujintas programas“, – pažymėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Pasak jos, mokyklai bus sunku pasirūpinti ir vadovėlių alternatyvomis – skaitmeniniam turiniui lėšų šiais metais skirta mažiau. Be to, pridūrė L. Bručkienė, naujųjų bendrojo ugdymo programų koncepcija skiriasi nuo tos, kuri dėstoma senuosiuose vadovėliuose.
„Skaitmeniniam turiniui lėšų irgi yra mažiau skirta šiais metais, todėl net jeigu kažkas rinktųsi internetinius portalus kaip alternatyvą vadovėliams, tai irgi mokykla negalėtų aprūpinti visų pageidaujančių“, – teigė mokytoja.
„Tai, kad ministerija šneka, jog dar trejus metus galima naudoti senuosius vadovėlius, tai iš tikrųjų yra bandymas užglaistyti problemą, kadangi pagal atnaujintų programų koncepciją ateina ugdymas kompetencijomis, o senuosiuose vadovėliuose iš esmės buvo šiek tiek kitokia koncepcija, buvo žinios ir gebėjimai, o kompetencijos tik bendrosios. Vadinasi, jeigu mes iš tikrųjų bandytume diegti atnaujinimą su jo tikslais ir lūkesčiais, tai mes negalėtume naudoti senųjų vadovėlių“, – paaiškino LŠDPS pirmininko pavaduotoja.
L. Bručkienės teigimu, atnaujintų bendrojo ugdymo programų turinys taip pat yra pasikeitęs, todėl, pažymėjo ji, iš senųjų vadovėlių bus galima naudoti tik tam tikrus segmentus. Anot jos, atnaujinta lietuvių kalbos ir literatūros programa suteikia mokytojui pasirinkimo laisvę, tačiau, jei naujo vadovėlio neturi – teks mokyti iš senųjų ir pagal senąją programą.
„Kitas dalykas, turinys kai kur tiek pasikeitęs, kad iš esmės nebūtų galima naudoti tų senųjų vadovėlių, tik tam tikrus segmentus. Pavyzdžiui, literatūros vadovėliai – literatūros atnaujinta programa duoda labai daug laisvės ir galima rinktis kūrinius, pačius įvairiausius, atsižvelgiant į klasės specifiką ir rajono, regiono specifiką, į mokytojo poreikius, į klasėje kylančias problemas ir taip toliau. Tai yra duodama labai daug laisvės“, – aiškino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
„Bet jeigu tu neturi vadovėlio, iš kurio tu tuos kūrinius perskaitysi, tai laisvės neįmanoma realizuoti. Vadinasi, tu grįžti atgal prie senosios programos, nes būtent senosios programos kūriniai yra sudėti į vadovėlius ir netgi ne kūriniai, o jų fragmentai. O dabar koncepcija yra skaityti visą kūrinį“, – pridūrė L. Bručkienė.
Ji akcentavo, kad atnaujintų programų diegimas neturint vadovėlių ir metodinės medžiagos daugiausiai problemų sukels mokytojams. L. Bručkienės nuomone, su atnaujintų programų diegimu pradėta „pastatą statyti nuo stogo“.
„Kai iš pradžių ateina programos be vadovėlių, be metodinės medžiagos, be aiškios informacijos, kas bus tikrinama išorinio vertinimo metu. Tai tada visos neišspręstos problemos griūna mokytojams ant pečių. Nes jie negali pasakyti rugsėjo antrą dieną „žinote, dabar palaukime, kol ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra paruoš medžiagą, mes kol kas nieko nedėstysim“. Jie turi imti ir kažką daryti“, – teigė LŠDPS pirmininko pavaduotoja.
„Programos įdiegimas mokykloje turėtų būti pastato stogas, kai visas pastatas pastatytas. O dabar mes pradedame pastatą statyti nuo stogo“, – pabrėžė L. Bručkienė.
Balandžio pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodžius mokytojų skundams dėl prasto pasirengimo perėjimui prie naujų bendrojo ugdymo programų ir atnaujintų vadovėlių trūkumo, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius Eltai teigė, kad kitais mokslo metais bus galima naudoti šiuo metu turimą mokymo medžiagą, nors ir „ne pilna apimtimi“.
Anot viceministro, ministerija žada mokykloms skirti papildomų lėšų naujiems, pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas parengtiems vadovėliams įsigyti.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo įsakymu patvirtino 44 bendrąsias mokyklines programas.
Iš viso buvo atnaujintos 47 bendrojo ugdymo programos. Atnaujintos programos nuo kitų mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos, o likusiose klasėse – nuo 2024 m.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) teigimu, ugdymo turinį buvo nuspręsta atnaujinti dėl pokyčių švietime, atsižvelgta į naujausius mokslo pasiekimus, tarptautinių tyrimų ir nacionalinių pasiekimų patikrinimų rezultatus, tarptautinių organizacijų ekspertų rekomendacijas.
