Tai savo išvadoje akcentuoja Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
„Tol, kol Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymas nėra referendumu priimtas ir Respublikos Prezidento pasirašytas ir oficialiai paskelbtas, Pilietybės konstitucinis įstatymas negali būti priimamas (t. y. dėl jo priėmimo negali būti balsuojama anksčiau nei bus priimta ir promulguota Konstitucijos pataisa)“,- sako Seimo teisininkai.
Jie taip pat pastebi, kad Pilietybės konstitucinis įstatymas nėra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą ir nėra tiesiogiai nurodytas Konstitucijoje.
Siūlomas dvigubos (daugybinės) pilietybės teisinis reguliavimas, kuriuo būtų sudarytos prielaidos daugeliui Lietuvos Respublikos piliečių kartu būti ir kitų valstybių piliečiais, anot Seimo teisininkų, neatitinka iš galiojančios Konstitucijos kylančio reikalavimo, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų ypač reti, išimtiniai.
Balandžio 6 d. Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimo projektui, siūlančiam 2024 m. gegužės 12 d. paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo.
Anot Seimo Teisės departamento, toks Konstitucijos pakeitimas „taptų konstituciniu pagrindu Pilietybės konstituciniam įstatymui priimti ir siūlomam dvigubos (daugybinės) pilietybės teisiniam reguliavimui nustatyti“.
Seimui pradėjus svarstyti referendumo iniciatyvą, darbo grupei vadovavusi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė įregistravo Pilietybės konstitucinį įstatymo projektą, kuriame detaliau aptariami Lietuvos Respublikos pilietybės principai, jos įgijimo ir netekimo pagrindai.
Planuojama, kad šis įstatymas įsigalios tą pačią dieną, kai įsigalios Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymas.
Įstatymo projekte apibrėžti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Lietuvos Respublikos pilietis neprarastų turimos pilietybės, įgijęs valstybės, kuri atitinka Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės, transatlantinės integracijos kriterijų, pilietybę.
Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, anot projekto, neatitinka tos valstybės, „kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės“.
Įstatymo projekte siūloma numatyti aplinkybes, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka neteikiama, taip pat negrąžinama. Projekte kalbama apie tuos, kurie rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką.
Netekti Lietuvos Respublikos pilietybės grėstų už tai, kad asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, “savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams”.
Pilietybės konstitucinį įstatymo projektą parengė Seimo valdybos 2022 m. birželio 8 d. sprendimu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
