Ukrainos rengiamas kontrpuolimas, kurio metu užpulta šalis sieks atsiimti kaip įmanoma daugiau savo teritorijos, taps įvykiu, nuo kurio ateityje gali priklausyti Vakarų parama.
Ant kortos pastatyta daug, todėl ir nerimo yra nemažai.
Kad ši ataka tikrai bus sėkminga, nedrįsta teigti ir ukrainiečių analitikai.
Įvardijo blogiausią scenarijų
Neseniai Ukrainos atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas pripažino, kad dabar niekas negali šimtu procentų pasakyti, ką pavyks laimėti per Ukrainos pajėgų kontrataką.
„Bet mes visi tikimės ir yra didelės galimybės, kad kontrpuolimas bus sėkmingas ir kad iki metų pabaigos mes pasieksime 1991 metų sienas“, – savo „YouTube“ kanale neseniai kalbėjo jis.
Anot O. Ždanovo, jeigu to padaryti nepavyks, situacija gali pakrypti įvairiai.
Vienas variantas, pasak eksperto, ukrainiečiams būtų palankus: Vakarų partneriai tęsia Ukrainos aprūpinimą ginklais, o užpulta šalis kaupia išteklius ir ruošia karius dar vienam kontrpuolimui. Jis, pasak karo eksperto, galėtų vykti 2024 metais panašiu metu – pavasario ir vasaros sandūroje, kai išdžius purvas laukuose.
„Tam, kad karinėmis priemonėmis galutinai išspręstume konfrontacijos klausimą“, – pabrėžė jis.
Atsargos pulkininkas įvardijo ir blogiausią Ukrainai scenarijų, jei po kontratakos Ukraina iškart bus sodinama prie derybų stalo.
„Esu tikras, kad Kinija reikalaus, jog būtų surengtos derybos, kuriose bus kalbama apie kuo skubesnį ugnies nutraukimą. Ir mes galime įsipainioti į „Minskas 3“. Kaip tai vadintųsi – nesvarbu, bet tai būtų kažkas panašaus į „Minskas 2“. Tai reiškia, kad ties tam tikra riba, kur mes po kontrpuolimo sustosime, mus vers sėsti prie derybų stalo“, – kalbėjo O. Ždanovas.
Jo teigimu, tokia „taika“ nieko gero Ukrainai neduotų, nes ji atsidurtų ant eilinio karo slenksčio.
Karas, pasak atsargos pulkininko, atsinaujintų iškart, kai tik Rusija atstatytų karinį pajėgumą.
Bijo, kad pasipils kritika
Kad ukrainiečių baimės turi pagrindą, rodo iš JAV prezidento administracijos plaukianti neoficiali informacija, iš kurios matyti, kad būsimas Ukrainos kontrpuolimas kelia daug nerimo Vašingtone.
Leidinys „Politico“, remdamasis neįvardintais JAV prezidento J. Bideno administracijos atstovais, paskelbė, jog labiausiai baiminamasi to, kad kontrpuolimas nepateisins lūkesčių.
Straipsnyje buvo rašoma, kad viešai JAV prezidento J. Bideno komanda deklaruoja nepajudinamą paramą Ukrainai žadėdami ginklų tiekimą ir ekonominę pagalbą „tiek, kiek reikės“.
Tačiau neoficialiai prezidento administracijos atstovai dalijasi nuogąstavimais, kad, Ukrainos kontrpuolimui davus menkus vaisius, kritika administracijos adresu pasipils iš visų pusių.
Anot leidinio, vieni kritikai sakys, kad Ukrainos pastangos būtų davusios vaisių, jei kovojančiai šaliai būtų duota viskas, ko ji prašė.
Kita pusė, baiminasi administracijos atstovai, tvirtins, kad Ukrainos nesugebėjimas pasiekti tikslų įrodo, kad ji tiesiog yra nepajėgi išstumti rusų iš savo teritorijos.
Kaip pabrėžia „Politico“, visa tai – net nekalbant apie JAV sąjungininkus, daugiausiai Europoje, kurie Ukrainos ir Rusijos derybas mato kaip patrauklų pasirinkimą Kyjivui nesugebėjus įrodyti, kad pergalė yra arti.
„Politico“ teigimu, vyko diskusijos, kad ukrainiečiams galėtų būti pristatyta „ugnies nutraukimo“ galimybė, o ne derybos dėl ilgalaikės taikos, paliekant galimybę Ukrainai ateityje atsiimti daugiau savo teritorijos.
Pasak leidinio, tarp dalykų, kurie galėtų paskatinti Kyjivą sutikti, įvardijamos saugumo garantijos, ES ekonominė pagalba, daugiau karinės paramos Ukrainos pajėgoms ir panašiai.
Viliamasi, kad Kinija iš savo pusės prie derybų stalo stumteltų Vladimirą Putiną.
Leidinys pabrėžia, kad kontrataka, kuri nepateisintų lūkesčių, verstų JAV sąjungininkių sostinėse užduoti sau klausimą, kiek jos gali sau leisti dar duoti, jei Kyjivo pergalė atrodo vis labiau tolima.
Vilpišauskas: baimės iš tiesų yra
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas Delfi teigė, kad nuogąstavimų, jog po kontrpuolimo ukrainiečiai gali būti sodinami prie derybų stalo, iš tiesų yra.
Būtent dėl šios priežasties, anot jo, Ukraina akcentuoja, kad karo baigties nereikėtų sieti su kontrpuolimu.
„Tai iš jų pusės yra partnerių Vakaruose lūkesčių valdymas. Turbūt jie tikisi, kad rezultatyvumas bus maksimalus. Ir to, kad jeigu ir nepavyktų atsiimti tiek teritorijų, kiek norima, Vakarų parama nesustos. Bet taip – tokių baimių yra“, – teigė politologas.
R. Vilpišauskas priminė, kad prieš kurį laiką JAV prezidentas J. Bidenas kaip tam tikrą procesų finalizavimą yra įvardijęs šių metų rudenį.
Ir tai, pasak pašnekovo, kelia papildomus nuogąstavimus, kad artėjant rinkimams Amerikoje politinis ginčas dėl didesnės paramos Ukrainai gali aštrėti.
Paklaustas, kaip vis dėlto reikėtų matuoti ukrainiečių kontrpuolimo sėkmę ar nesėkmę, R. Vilpišauskas teigė, kad Krymo atkirtimas nuo susisiekimo su likusia Rusijos teritorija per pietryčių Ukrainą – tą dalį, kuri dabar okupuota, galėtu būti laikoma pakankama sėkme.
„Kai svarstoma apie sėkmę, paprastai ji vertinama kaip teritorijos susigrąžinimas. Aišku, dar yra ir praradimų skaičius – tiek žmogiškųjų, tiek karinės įrangos“, – svarstė jis.
R. Vilpišauskas sakė, kad net kai kurie Amerikos analitikai svarsto, kad po Ukrainos kontrpuolimo galėtų ateiti derybų etapas ir tai esą gali būti neišvengiama.
„Bet net ir jie, galvodami apie su tuo susijusias komplikacijas, teigia, jog labai svarbu, kad dabar Vakarų karinė parama būtų kuo didesnė ir kuo labiau atitiktų ukrainiečių poreikius“, – komentuodamas nuogąstavimus, kad jei Ukraina po kontrpuolimo būtų įstumta į derybas, tai reikštų naują karo etapą Rusijai sustiprėjus, sakė jis.
Anot politologo, svarbu, kad šiuo metu Ukraina gautų kuo daugiau paramos ir būtų valdomi lūkesčiai dėl kontrpuolimo.
„Ateityje bus svarbu laikytis principo, kad pirmiausiai patys ukrainiečiai turi spręsti dėl paliaubų sąlygų“, – pabrėžė pašnekovas.
Putinas planų nekeis
„The New York Times“ balandžio pabaigoje skelbė, kad jei kontrpuolimo metu Ukraina neužsitikrins lemiamos pergalės, Vakarų parama jai gali silpti, o užpulta šalis gali susidurti su spaudimu pradėti rimtas derybas dėl konflikto įšaldymo ar jo pabaigos.
Leidinys citavo aukšto rango Europos pareigūną, kuris patikino, kad net jei Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas, tai nereikš, kad V. Putinas susimažins savo apetitą ar pakeis planus – greičiau jis surinks daugiau karių ir pasiūs juos į Ukrainą.
JAV gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander yra sakiusi, kad nėra jokių ženklų, jog V. Putinas pasirengęs kompromisui.
