Prieš kelias savaites prasidėjo Andriaus Tapino inicijuoti savivaldybių tarybos narių išlaidų patikrinimai. Stebina tarybų narių išleidžiamos sumos degalams, remontui bei kitoms reikmėms, pristatomi, tikėtina, fiktyvūs kasos čekiai.
Laidos „Dienos klausimas“ metu klausytojas Egidijus pasidalino mintimi, kad šią problemą pagimdė nebaudžiamumas ir atsakomybės stoka. Su tuo sutinka ir pats A. Tapinas. Jo manymu, visa tai yra ir sovietmečio paliktas pėdsakas, iš kartos į kartą perduotas šių dienų politikams.
„Kai tu žinai, kad niekas tavęs nepatikrins ir niekas netikrina (nei vidinis auditas, nei kontrolieriai), ir tu žinai, kad tai jau vyksta kelias kadencijas, pradedi galvoti, kad iš tikrųjų tie visi pinigai tau priklauso, nors, be abejo, taip nėra, bet politikai pradėjo taip galvoti. Ir tiesiog tada tavo rūpestis – kaip sukombinuoti įrodymus, kad tu tuos pinigus galėtum pasiimti“, – mintimis apie nesąžiningus politikus dalinasi A. Tapinas.
Visuomenininkas A. Tapinas taip pat priduria, kad argumentas, jog politikai gauna per mažas algas, čia nėra tinkamas. Anot jo, daugelyje viešojo sektoriaus dalių algos mažos, tačiau tai niekam nesuteikia teisės pažeidinėti įstatymus.
„Jeigu manai, kad tarybos nario, o tai, priminsiu, kaip ir visuomeninės pareigos, gaunama kompensacija už laiką yra per maža, tai neik į tą tarybą. Bet mes matom po dešimt, po penkiolika kandidatų, kurie nori ten patekti. Sutinku, iš esmės, kad pigi valdžia brangiai kainuoja, bet tai jokiais būdais negali būti prisidengimas ir pasiteisinimas, dėl ko vogėm, klastojom, sukčiavom“, – teigia A. Tapinas.
„Jeigu žmonės eina valdyti valstybę arba savivaldą vien dėl to, kad prisirinktų čekiukų ir pasiimtų 800 ar 900 eurų per mėnesį, na, tai akivaizdu, kad su tokiu požiūriu mes toli nenuvažiuosim, ir tas jų rūpestis savivalda bei savo regionu yra labai dviveidiškas“, – teigia pašnekovas. Anot A. Tapino, tie patys politikai, kurie sukčiauja ir klastoja savo duomenis, prieš rinkimus kalba apie tai, kaip reikia gerinti regionų finansavimą ir skirti pinigus tam, kam labiausiai reikia: senjorams, vaikų dienos centrams ir panašiems dalykams, tačiau patys užsiima nelegalia veikla.
Atsakydamas į klausimą, ar problematika visur vienoda, A. Tapinas teigia, kad „kuo didesnės sumos, tuo potencialiai didesnės problemos“.
„Išmokų dydžiai skiriasi 25 kartus. Plungėje piktnaudžiauk nepiktnaudžiavęs, kai skirta 43 eurai per mėnesį, ką tu ten pripiktnaudžiausi. Kaune ar Kauno rajone yra virš 1000 eurų, tai jau susidaro gana solidi suma. Kol kas daryti bendrų išvadų negalima, nes dar tik mažoji savivaldybių dalis pateikė savo duomenis. Kitos labai nenori to daryti. Kai kur tarybos nariai yra kategoriškai prieš, nors jie privalo tai daryti pagal įstatymą. Šešioms savivaldybėms išsiųstos teisinės pretenzijos, tarp jų, beje, ir Jonavos savivaldybė, kurios meras yra savivaldybių asociacijos prezidentas, jis praėjusią savaitę visose TV laidose aiškino, kad jau tuoj viską pateiks, na, bet vis dar laukiam. Panašu, kad gali tekti kreiptis į teismą“, – teigia A. Tapinas. Jo manymu, būtent teismas ir padės paskatinti tuos, kurie duomenų pateikti nesutinka.
„Dabar visi kalba, kad privaloma tai daryti, viešinti maksimaliai. Tai yra mūsų pinigai. Tai yra to rajono žmonių biudžeto pinigai. Kaip jie gali būti nevieši?“ – apmaudo neslepia A. Tapinas.
Anot pašnekovo, kol kas nesąžiningumu labiausiai išsiskiria Pagėgiai, bet įtariama, kad pinigus pasisavina ir Marijampolės savivaldybės tarybos nariai, taip pat ir Jonavos tarybos nariai, tačiau apskritai situacija liūdina visoje Lietuvoje.
Gąsdina ne tik pinigų pasisavinimo problema, bet ir absurdiškos situacijos.
„Dabar aš jau turiu informacijos, kad vienos tarybos narys (dar mes prie jos tik prieinam) išvažinėjo gana didelę sumą pinigų per kadenciją – keliolika tūkstančių eurų išleido degalams, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Galim turėti ir tokių teisinių absurdų“, – dalinasi A. Tapinas.
Visuomenei kyla klausimas, ką veikia ir kodėl tokių problemų nepastebi specialiosios tarnybos – auditas, STT, prokuratūros. Ar šioje situacijoje jie bejėgiai?
„Čia reikėtų atskirti du dalykus. STT, kad ir kaip dabar mes ją vainotumėme, turi baigtinį resursų skaičių, žmonių skaičių, finansavimo skaičių. Reikia patikrinti šešiasdešimt savivaldybių. Tai natūralu, kad jie nekreipia į tai dėmesio, galbūt buvo užsiėmę didesniais dalykais, nors, aš manau, kad tai yra gana svarbus dalykas. Ir tol, kol kas nors nebaksteli pirštu, nesiimama veiksmų. Taigi nepulčiau labai kritikuoti ir piktintis STT: supraskime, kad yra labai daug įvairių korupcinių čiuptuvų, ir visų jų nenukirs viena įstaiga“, – teigia patikrinimus inicijavęs žurnalistas A. Tapinas.
Anot jo, didesnis klausimas, ką veikia visi vidiniai auditai. Visos savivaldybės turi savo vidaus auditus, kontrolierius – kaip jie nieko nematė?
„Čia yra kitas momentas, bet man jis puikiai suprantamas, nes joks kontrolierius nenorės pyktis su meru, kuris tau atneša čekius, ar su vicemere. Ir tu matai 37 korteles, na, jeigu tu esi profesionalus kontrolierius, turėtum matyt, mes juk matom, nebūdami profesionalūs auditoriai. Ir ar tu nori pyktis? Ar tu nori nemalonumų tam rajone? Taigi vis tiek niekas netikrins, niekam neįdomu. Tai patvirtini ir viskas – baigi šitą klausimą“, – apie savivaldybių audito kontrolierius pasakoja A. Tapinas.
Žurnalistas A. Tapinas tvirtina, kad dėl susidariusios situacijos bus patikrintos visos savivaldybės ir kiekviena analizė bus paviešinta.
Požiūriu į esamą situaciją laidoje pasidalino ir Jonavos meras, savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
„Situacija, aišku, labai bloga, ir akivaizdu, kad tie paviešinti duomenys nenuteikia optimistiškai. Savivaldybės tik pradėjo naują politinį sezoną, bet vejasi rimti šešėliai iš praeities, ir tai yra ne epizodinės atskirų savivaldybių pasikartojančios situacijos, bet sisteminis paveldas“, – įžvalgomis dalinasi M. Sinkevičius. Anot jo, dėl šios situacijos gims ir atitinkamų politinių, teisinių bei finansinių pasekmių.
M. Sinkevičius teigia, kad turi būti priimti tam tikri sprendimai, užtvirtinantys, kad tokios situacijos nepasikartos. Pašnekovas pasakoja, kad siūlomi įvairūs sprendimo variantai, tačiau, svarbiausia, kad problema būtų išspręsta.
„Aš manau, kad ir koks kelias būtų pasirinktas, jis turi užtikrinti lėšų panaudojimo skaidrumą ir viešumą. Taigi kad ir koks bus tas būdas, matyt, visi variantai tinkami. Savivaldybių asociacija irgi deda pastangas, reaguodama ir į STT padarytą analizę, ir kartu mes nusprendėme pasidomėti Europos Sąjungos šalių praktikomis, juk savivaldybių tarybos nariai renkami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Taigi manyti, kad visur veikiama visuomeniniais pagrindais, būtų naivu“, – teigia savivaldybių asociacijos prezidentas.
Jonavos meras pakomentuoja ir jo vadovaujamo miesto situaciją.
„Pateikėm dalį informacijos. Žurnalistas A. Tapinas paprašė daugiau ir turim pretenzijų. Viską nagrinėjam. Labai akcentuojama, kad mes priešiški, bet tikrai nei žodžiu, nei raštu nesam atsakę, kad neduosim ar kreipkitės teisinu keliu“, – poziciją išreiškia M. Sinkevičius. Anot jo, informacija, kuri reikalinga tyrimui atlikti, tikrai bus pateikta.
Žurnalistas A. Tapinas primena, kad pagal įstatymą informacija turi būti pateikta per septynias dienas.
„Konkretus prašymas dėl kelių tarybos narių, taip pat ir M. Sinkevičiaus, buvo pateiktas balandžio 3, buvome ignoruojami. Tada ponas Sinkevičius sakė, kad tikrai duos tą informaciją. Balandžio 19 dieną buvo išsiųstas prašymas pateikti visų tarybos narių informaciją, ataskaitas ir dokumentus. Dar savaitę palaukėm. Balandžio 26 dieną išsiuntėm teisinę pretenziją. Dabar turim gegužės 2 – vis dar nieko nesam gavę“, – situaciją aiškina A. Tapinas.
Tačiau M. Sinkevičius teigia, kad Jonava tikrai stengiasi pateikti visus reikiamus duomenis kaip įmanoma greičiau.
„Savivaldybės meras yra savivaldybės vadovas. Finansiniai, buhalteriniai dokumentai yra biudžetinėj įstaigoj – Jonavos savivaldybės administracijoj. Administracija tikrai daro viską, kad kuo greičiau pateiktume tuos duomenis. Aš suprantu, kad terminų klausimas, matyt, išlieka aktualus. Ir matyt, gerbiamas Andrius pasakys, kad net į pirmą užklausą vėlavom atsakyti, vėliau pateikėm, net pagyrimą gavom. Taip, tikrai daroma viskas, kad kuo greičiau pateiktume, ir tikrai niekas čia nenori teisinio aiškinimosi, bylinėjimosi, nes visi suprantam, manau, kokių reputacinių pasekmių dėl to gumos tampymo turėsime“, – atsako Jonavos meras.
M. Sinkevičius taip pat priduria, kad yra už bet kokias priemones, kad tokios situacijos nesikartotų ir tokių patikrinimų vykdyti daugiau netektų. Tačiau, anot A. Tapino, tokie patikrinimai tikrai vyks ir toliau, nes akivaizdu, kad viešumas žymiai keičia situaciją.
Žurnalistas A. Tapinas pakomentuoja ir šios situacijos sprendimo būdus. Anot jo, įvairių savivaldybių merai jau dabar siūlo įteisinti ir fiksuoti atlyginimą tarybos nariams, kiti siūlo ir fiksuotas išmokas.
„Aš manau, kad su savivaldybių ekspertais, teisininkais, asociacija per kelis mėnesius tos alternatyvos bus aptartos ir priimtas koks nors sprendimas. Ar tai iš esmės pakeis mentalitetą tarybos narių? Na, manau, bus nusivylimas, nes didelė dalis tarybos narių į šią kadenciją ėjo tikėdamiesi kokių 20 000 eurų įsidėti į kišenę iš išmokų ir staiga atsiranda tokie aktyvistai, kurie sako, kad nebus taip“, – teigia A. Tapinas. Anot jo, šiuo metu svarbu mąstyti ir apie tai, kaip už šiuos nusižengimus turės atsakyti tie tarybų nariai, kurie jau buvo pripažinti pinigų pasisavinimu.
Situaciją komentuoja ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė I. Kalinauskienė bei politologas Ainius Lašas.
„Visų pirma, manau, kad yra keletas žinių, susijusių su šiuo tyrimu. Pirma, sutelktas tikrai didelės gyventojų grupės dėmesys į savivaldybes ir tarybų narius, taigi, manau, nors proga nelabai pozityvi, bet tai, kad mes skiriam jiems dėmesį ir domimės, kas vyksta savivaldybėse, yra gera žinia. Antras aspektas – manau, aiškiai sutariam, kad iš išrinktų tarybos narių tikimės kitokio atskaitingumo standarto, ir tą labai aiškiai komunikuojame. Tad puiku, kad tą žinią skleidžiam, ir tikėčiausi, jog dabar naujai išrinkti tarybos nariai pasimokys iš ankstesnių klaidų ir elgsis jau pagal kitas taisykles“, – teigia I. Kalinauskienė.
„Socialiniuose moksluose yra tokia teorija – išdaužytų langų. Jeigu yra apleistas namas ir tu išdauži vieną langą, o niekas jo nesuremontuoja, tai ilgainiui visi langai būna išdaužyti. Čia įvyko kažkas panašaus. Žmonės tiesiog ilgą laiką tai darė ir nematė problemos“, – įžvalgomis dalinasi A. Lašas. Anot jo, nemaža dalis tarybos narių tokius veiksmus priėmė kaip tam tikrą normą, tačiau tai yra rimta sisteminė problema.
Politologas A. Lašas taip pat priduria, kad ši situacija atspindi silpną regioninių žiniasklaidų veiklą. Anot jo, problema Lietuvoje ryški jau ne vienus metus, tačiau nebuvo iškelta į paviršių.
„Mes žinojom, kad kartais tokių dalykų vyksta. Ko nežinojom? Kad tai yra sisteminė problema“, – teigia politologas. Vyras teigiamai vertina A. Tapino iniciatyvą, nes ši problema kai kuriose savivaldybėse labai rimta ir ją reikia spręsti.
Politologo teigimu, neužtenka, kad šiuos nusižengimus padarę tarybų nariai turėtų tik sugrąžinti pinigus atgal į savivaldybės biudžetą.
„Aš sakyčiau, kad reikėtų kalbėti apie tų žmonių atsistatydinimą, jeigu mes norime rimtos, esminės reformos. Antras dalykas, mes turim pergalvoti sistemą, kaip ir ką padarysime. Trečia – jeigu tai iš tiesų tokio masto reikalas, tokia problema, sakyčiau, reikėtų parlamentinio tyrimo, kuris iš esmės tai peržiūrėtų. Netgi ne parlamentinio, bet parlamentinio lygio, nacionalinio lygio tyrimo. Ar tai prezidento kuruojamo, ar kieno nors kito, su nepriklausoma ekspertų grupe, kuriems būtų duota prieiga prie visų dokumentų ir jie galėtų padaryti išsamų tyrimą, kaip tai daroma Vakarų demokratijose“, – teigia pašnekovas.
„Pigi valdžia brangiai kainuoja“ – štai tokia nuomonė neretai skamba visuomenėje. Žmonėms kyla klausimas, ar tikrai galvojama, kad politikai gaiš savo brangų laiką ir tenkinsis tik kompensacijomis?
„Iš tikrųjų turbūt svarbu prisiminti, kad tai yra visų mūsų lėšos, visų mūsų pinigai. Taigi mes <...> tikimės didesnio suvokimo, kad yra leidžiami mūsų pinigai, ir norime žinoti, kad jie leidžiami pagrįstai, o ne švaistomasi šimtais tūkstančių be aiškaus pagrindimo. Aš manau, kad, visų pirma, palaukim, kol pasibaigs tyrimai, ir [pažiūrėsim], kokie bus rezultatai. Vėliau, labai tikėčiausi, būtų prisiimama tarybų narių atsakomybė už savo veiksmus, na, ir trečias dalykas – jau ir dabar pastebim, peržvelgiam, kaip savivaldybės viešina tarybos narių išlaidas. Situacija pasikeitusi, kitokia, negu buvo prieš keletą savaičių, ir matyti, kad viešinimo atsirado daugiau“, – teigia I. Kalinauskienė. Anot jos, tikimasi, kad ši situacija parodys savivaldybėms, jog tai daryti reikia nuolatos, ne tik krizių akimirkomis.
