„Atkreipiu dėmesį, kad mes turėjome diskusiją dėl plano įgyvendinimo ir plano parengimo, kuri, manau, padėjo mums sutraukti didesnį dėmesį kitų institucijų, kad mes jį pagaliau užbaigtume. Ir dabar turime baigiamąjį projektą, kuris, tikimės, artimiausiu metu bus patvirtintas“, – trečiadienį parlamentarams teigė Ž. Tomkus.
„Mūsų tikslas yra, kad piliečių rengimas apimtų visas kiek įmanoma ir amžiaus grupes, ir skirtingas auditorijas, pagal įvairias specifikacijas, ir tai mes siekiame padaryti būtent (nusistatytų – ELTA) krypčių vykdyme tiek dėl atsparumo, tiek dėl pilietinės valios, tiek dėl žinių ir įgūdžių, (reikalingų ginkluotam pasipriešinimui – ELTA)“, – pridūrė viceministras.
Pasak jo, toliau bus plėtojami kursai ir paskaitos apie dezinformaciją, propagandą ir kibernetinį saugumą. Ž. Tomkus pridūrė, kad į šią veiklą buvo įtrauktas ir Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Atsparumas dezinformacijai, propagandai, kibernetinis saugumas – būtent seminarai, švietėjiška veikla dabar yra vykdoma. Po to, kai mes išsikristalizavome pagrindines sritis, įtraukėme ne tik krašto apsaugos sistemą, ne tik švietimo sistemą, bet ir kitas valstybės institucijas, kaip, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentą“, – pažymėjo viceministras.
„Tik einame į atskiras auditorijas, į atskiras grupes, daugiau orientuojamasi ne į mokyklas, bet į universitetus, į finansinį sektorių. Taip pat su diaspora vykdomi kursai, paskaitos. Ir ta kryptis bus toliau plėtojama“, – pridūrė jis.
Ž. Tomkaus teigimu, šiuo metu galvojama ir apie papildomą rezistencijos kursą, skirtą platesnei visuomenei, ne tik krašto apsaugoje dirbantiems žmonėms. Taip pat norima sukurti nuotolinę platformą, kurioje būtų suteikiama informacija dėl mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo.
„Galvojame apie papildomą rezistencijos kursą, kurį mes dabar daugiau orientavome į krašto apsaugos sistemos dirbančius žmones, bet galvojame, kad reikėtų po truputį eiti į visuomenę, ir jis turėtų būti organizuojamas visuomenei“, – parlamentarams pasakojo krašto apsaugos viceministras.
„Taip pat nuotolinę platformą, kur būtų suteikiamos per nuotolį tam tikros pagrindinės žinios dėl mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo – kas, kaip ir ką turėtų daryti“, – pridūrė jis.
Didesnei visuomenės daliai taip pat norima suteikti žinių ir įgūdžių, reikalingų ginkluotam pasipriešinimui.
„Žinios ir įgūdžių suteikimas, aišku, daugiausiai mes kalbame apie karinį rengimą, apie ginkluotą pasipriešinimą, ir čia per karinį rengimą, kurį mes norime padaryti, bet kartu ir įtraukti asmenis, organizacijas, kurios nebūtinai yra krašto apsaugos sistemos sudedamoji dalis“, – teigė Ž. Tomkus.
Švietimo ministerija naujina atskiras ugdymo programas, į kurias įtraukiamas pilietiškumas
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo Igno Gaižiūno teigimu, šiuo metu atnaujinamos bendrojo ugdymo programos, į kurias įtraukta ir pilietiškumo ugdymo kompetencija.
„Atnaujinta privaloma Pilietiškumo pagrindų programa 9–10 klasių mokiniams, parengta nauja Gyvenimo įgūdžių programa, pagal kurią nuo rugsėjo mokysis 1–10 klasių mokiniai, joje taip pat įtrauktos pilietiškumo ugdymo temos apie atsakingą elgesį, pasvertus sprendimus, bendruomenės saugumą“, – sakė ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Jis pridūrė, kad atnaujinta ir pasirenkamoji Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa III–IV gimnazijos (11–12) klasių mokiniams. I. Gaižiūnas pabrėžė, kad, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, rengiami mokytojai, kurie dėstys nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykus.
„Taip pat yra atnaujinta pasirenkamoji Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa 11–12 klasei, šiuo metu planuojame jos plėtrą“, – parlamentarams posėdyje aiškino ministrės patarėjas.
„Su krašto apsaugos ministerija kartu vykdome mokytojų rengimą ir planuojame kasmet apie 100 mokytojų parengti, būtent galinčių dėstyti šią programą. Tikslas yra, kad Lietuvos gimnazijos galėtų siūlyti šią programą“, – pridūrė jis.
Ministerijos taip pat tęsia bendrą Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso 9 klasių mokiniams projektą, kuriame šiais metais dalyvauja apie 3500 mokinių.
„Plečiamas šito kurso įgyvendinimas. Buvo du pilotiniai etapai po 10 mokyklų pernai pavasarį ir rudenį. Šiemet vyksta didesne apimti – apie 70 mokyklų ir apie 3500–3600 mokinių dalyvauja jau šitame kurse“, – sakė I. Gaižiūnas.
„Planuojame, kad nuo 2023–2024 mokslo metų kurse dalyvautų jau pusė Letuvos devintokų, o nuo 2024–2025 mokslo metų – visi Lietuvos devintokai. Tą atspindi ir ugdymo plano pakeitimai, kur jau įvedame šitą veiklą kaip privalomą devintokams nuo 2024–2025 mokslo metų“, – pabrėžė jis.
Ministerijos teigimu, pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas skirtas gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, suteikti jiems praktinių įgūdžių. Nuo kovo pradžios iki mokslo metų galo mokymuose sudalyvaus maždaug 14 proc. visų devintokų.
Pilietiškumo ugdymas yra vienas iš mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų 2023–2025 metais. Ministerija kvies aukštąsias mokyklas parengti nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas visiems mokytojams. Dalyvavimas šiose programose bus finansuojamas valstybės lėšomis.
Nuo 2024 m. stojant į aukštąsias mokyklas atsiras antroji konkursinė eilė, į kurią galės pretenduoti asmenys iš socialiai jautrių grupių arba turintys praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirtį bus įtraukiama nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba. Ministerijos teigimu, tokiu būdu ketinama skatinti jaunuolius rinktis karo tarnybą ir įgyti krašto gynybai reikalingus įgūdžius.
Lietuvos mokslo taryba 2023 m. sausį patvirtino konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“. Programa įgyvendinama 2023–2029 m., jos įgyvendinimui skirta 8 mln. eurų.
ELTA primena, kad Seimas Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją priėmė praėjusių metų gegužę.
Dokumente numatyta organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams, mokyklų mokytojams, 11–12 klasių moksleiviams, alternatyvią krašto apsaugos tarnybą vykdantiems asmenims, 18 metų amžiaus ir vyresniems Lietuvos šaulių sąjungos nariams.
Strategijoje numatoma stiprinti piliečių švietimą ir informavimą apie šiuolaikines grėsmes, nacionalinį saugumą, galimybes prisidėti prie šalies gynybos. Siekiama stiprinti ir jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą, tobulinti pedagogų rengimą, skatinti piliečių dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir istorinės atminties puoselėjime.
