Tai numatančias patobulintas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas įregistravo 48 Seimo opozicijai atstovaujantys parlamentarai.
Priėmus siūlomą projektą, būtų paskelbti asmenys, slapta bendradarbiavę su SSSR specialiosiomis tarnybomis. „Visiems laikams būtų baigta gėdinga KGB era ir galimos manipuliacijos bei spekuliacijas šia tema, ypač – prieš rinkimus. Jokių papildomų ribojimų išslaptintiems asmenims nenumatoma“, – Eltai sakė viena iš projekto autorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė.
Jos teigimu, laiku neišspręstas liustracijos klausimas gali turėti neigiamos įtakos nacionaliniam saugumui.
„Buvę KGB bendradarbiai, būdami įslaptintais, gali būti pažeidžiami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tokia situacija neužtikrina visuomenės teisės žinoti bei gali turėti neigiamos įtakos nacionaliniam saugumui“, – mano Mišrios Seimo narių grupės seniūnės pavaduotoja R. Tamašunienė.
Naują įstatymo pataisų variantą parengę Seimo nariai sako, kad šiuo metu dažnai kalbama apie politikų, aukštas pareigas užimančių asmenų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar tai įrodančių faktų nepateikiama.
„Esant tokiai situacijai galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma. Visuomenė turi teisę žinoti, ką ir kaip Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija. Būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, atskleisti kaip KGB veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis“, – sako R. Tamašunienė.
Įstatymo pataisomis, anot jos, taip pat siekiama užkirsti kelią galimam buvusių KGB bendradarbių šantažui, poveikiui jų sprendimams, manipuliacija turima ar menama informacija apie juos, kadangi dalis tokių asmenų užėmė ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdyme.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą teikia Seimo nariai Česlav Olševski, Rita Tamašunienė, Agnė Širinskienė, Aušrinė Norkienė, Jonas Jarutis, Linas Kukuraitis, Giedrius Surplys, Vigilijus Jukna, Aidas Gedvilas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Saulius Skvernelis, Andrius Mazuronis, Viktoras Fiodorovas, Algirdas Stončaitis, Dainius Gaižauskas, Algirdas Sysas, Eugenijus Sabutis ir kiti.
Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams.
Dar praeitoje Seimo kadencijoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys Seimo nariai siūlė užbaigti liustracijos procesą ir išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos. Įžvelgęs galimą Konstitucijos pažeidimą, Seimas tam nepritarė.
Seimo teisininkai: prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui
Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, priėmus siūlomas įstatymo pataisas „būtų paneigti asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai“.
„Tokio įstatymo priėmimas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, juo būtų pakirstas asmenų pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi, būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai“, – sako Seimo teisininkai.
Jų nuomone, siūlomos įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai. „Projekto nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui“, – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti tokių asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos.
ELTA primena, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
