„Lifosos“ darbuotojai dalijasi kvapą gniaužiančiais įtarimais: nejau iš tiesų rusų oligarchas Kėdainiuose turi tokį gudrų planą

ES sankcijų šešėlyje atsidūrusios Kėdainiuose veikiančios fosfato trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ darbuotojai dalijasi įtarimais, kad pakeitus bendrovės laikinąjį administratorių gali būti siekiama įmonės bankroto, o įmonę per tarpininkus esą gali perimti bendrovės savininkas Andrejus Melničenka, kuriam buvo pritaikytos sankcijos. Dabartinio laikinojo administratoriaus atstovas Rimvydas Vaštakas pripažįsta, kad atsisakoma ekonominio naudingumo kriterijaus, ir tai kelia rizikų.

Įtaria gudrų oligarcho planą

Praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komitete buvo aptarinėjamas tas pats klausimas ir buvęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas pripažino, kad naujasis laikinasis administratorius neturės užtikrinti, kad AB „Lifosa“ priimami sprendimai būtų ekonomiškai naudingi. Jo teigimu, naujajam laikinajam administratoriui bus keliami kiti uždaviniai.

Būtent šio kriterijaus atsisakymas įmonės darbuotojams ir kelia daugiausia klausimų.

Į Delfi kreipėsi keli AB „Lifosa“ darbuotojai, kurie prašė išsaugoti jų anonimiškumą. Juos neramina tai, kad Finansų ministerija nutarė pakeisti laikinąjį administratorių ir naujajam nebus pavesta kontroliuoti, kad bendrovės sandoriai būtų ekonomiškai naudingi. Todėl esą gali nutikti taip, kad įmonė dirbtinai būtų privesta prie bankroto, o tada ją „per nesusijusį pirkėją iš užsienio“ galimai perimtų pats A. Melničenka.

„Pakeisti administratorių ir privedus „Lifosą“ prie bankroto iš naujo perimti jos kontrolę per formaliai nesankcionuotas užsienio įmones, taip išvengiant tarptautinių sankcijų taikymo – ar gali būti toks naujas artimo diktatoriui V. Putinui Rusijos oligarcho A. Melničenkos planas?“ – Delfi kalbėjo vienas įmonės darbuotojų.

Jis dėstė toliau: „Šiuo metu neįmanoma iš įmonės ištraukti lėšų. Todėl ar gali būti taip, kad nuspręsta siekti įmonės bankroto, jog jo metu įmonę greitai išpirktų nesusijęs pirkėjas iš užsienio, kas pabaigtų A. Melničenkos vargus dėl sankcijų? Tam reikia, kad būtų pakeistas bendradarbiauti atsisakantis administratorius ir kad Finansų ministerija išbrauktų iš administratoriaus kompetencijų teisę kontroliuoti įmonės ekonominę sandorių dalį, pavyzdžiui, 1000 Eur savikainos trąšas taptų įmanoma parduoti ir už 100 Eur. Panaikinus šį punktą nesankcionuotas pirkėjas, pavyzdžiui, Kinijos įmonė teoriškai A. Melničenko galėtų, pavyzdžiui, 1100000 Eur savikainos produkciją parduoti už 100000 Eur ir likusį milijoną pasisavinti iš Kinijos pervedant į Rusiją arba JAE, kur jis reziduoja dabar.“

Šaltinių įmonėje teigimu, esą vienas iš pretendentų į laikinuosius administratorius yra Gintaras Adomonis. Delfi bandė susisiekti su šiuo asmeniu ir jo įmone, klausiant, ar jis ketina siekti administruoti „Lifosą“, tačiau į Delfi klausimus atsakyta nebuvo. Jeigu atsakymus gausime vėliau, tekstą papildysime.

Užsiminė apie bankrotą

Anot darbuotojų, apie bankrotą gali būti pradėta kalbėti netrukus po to, kai įmonė pradės planuotą kapitalinį remontą. „Veikla būtų sustabdyta, galima pereiti į bankrotą, o vėliau „Lifosa“ galbūt pereitų į naujo „nesusijusio“ savininko rankas, kas leistų toliau veikti jau galimai apeinant sankcijas ir pelną perkeliant į A. Melničenkos nurodytas jurisdikcijas“, – teigė vienas darbuotojų.

Apie „Lifosos“ bankrotą šių metų vasarį portale „Rinkos aikštė“ užsiminė ir įmonės valdybos narys Jonas Dastikas: „Čia tik laiko klausimas, kada fabrikas pritrūks pinigų ir bankrutuos. Kaip žinia, atlyginimai Lietuvoje didėja, žmonės pradeda dairytis geriau apmokamų darbų. Juolab kad Kėdainiuose statoma ne viena gamykla, todėl greitu metu „Lifosa“ pritrūks darbo jėgos.“

Pasidomėjus, kiek, jo nuomone, laiko dar gali gyvuoti Kėdainių fosforo trąšų gamykla, J. Dastikas komentavo: „Sunku pasakyti. Stengiasi, dirba ir naujasis direktorius, ir kiti žmonės, bet situacija dabar yra nenuspėjama. Kad ir šis sustabdymas – jis taip pat nebuvo planuotas. Jau lyg turėjo viskas eiti, bet atsirado nenumatytų kliūčių.“

„Lifosai“ laikinasis administratorius paskirtas 2022 m. gegužės 23 d., po to, kai tų metų kovą bendrovės savininkui A. Melničenkai pritaikytos ES sankcijos.

Finansų viceministras: bus labiau koncentruojamasi ne į ūkinę veiklą

Po kilusio skandalo ir prezidento Gitano Nausėdos paraginimo atsistatydinti pareigas palikęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas dar spėjo sudalyvauti Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kur buvo aptariamas „Lifosos“ klausimas. Posėdis vyko balandžio 26 d.

Jo metu G. Norkūnas teigė, kad bus ieškoma naujo laikinojo administratoriaus, nes esą jam bus keliamas uždavinys koncentruotis ne į įmonės ekonominius rodiklius, bet į sankcijų įgyvendinimą.

„Metai, kai laikinasis administratorius dirba AB „Lifosa“ jau eina į pabaigą. Gavę iš FNTT raštą, kad vis dar išlieka poreikis skirti laikinąjį administratorių, iš tiesų pradėjome naują atranką. Informacija apie atranką yra vieša. Įvertinę patirtį per pastaruosius metus, matome, kad turbūt daugiau reikia akcentų į tarptautinių sankcijų įgyvendinimo kompetencijas ir situacijos suvaldymą. Gal šiek tiek reikia mažiau patirties įmonės valdyme, nes įmonės valdymo organai – tiek vadovas, tiek valdyba, stebėtojų taryba – nėra nušalinti. Tiesiog reikalingas laikinojo administratoriaus atstovo antrasis parašas tam, kad būtų atlikti tam tikri veiksmai. Šiuo atveju labiau koncentruojamės į pinigų plovimo prevenciją, į tarptautinių sankcijų vykdymą, o ne į ūkinę veiklą“, – teigė G. Norkūnas.

Iki gegužės 23 d. laikinuoju „Lifosa“ administratoriumi dar bus įmonė „Finance Guru“. Laikinojo administratoriaus atstovas Rimvydas Vaštakas komitete teigė, kad jį stebina kai kurie įmonės pasisakymai. Ir jis nepritarė „Lifosos“ atstovų teiginiams, kad laikinasis administratorius įmonę pernelyg varžo, ir svarstymams, kad galbūt jo vertėtų netgi visai atsisakyti.

„Iš administratoriaus pusės galiu pasakyti: visų metų veiklos rezultatas parodė, kad įmonė gali veikti pagal dabartinį administravimo modelį. Mes, žinoma, suprantame, kad įmonė, ypač jos akcininkai, norėtų dirbti kitu modeliu. Tačiau manome, kad jei post factum kontrolė būtų, iš tiesų būtų labai nelengva. Taip pat atsižvelgiant ir į sankcionuotų asmenų nuostatas, kuriems nesuteikta teisė veikti pagal LR įstatymus. Jų, vadinkime, tam tikras pasisakymų stilius ir laikymas, kad įmonė yra nesankcionuota arba neteisėtai sankcionuota, ką parodė ir vakar dienos straipsnis. Šiandieninis administracijos darbas, nuostatos ir veikla, siekiant įmonės veikimo, parodė, kad galima ir tokiu modeliu veikti“, – teigė R. Vaštakas.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigė, kad dabartinis principas veikia tinkamai. Jis teigiamai įvertino laikinojo administratoriaus darbą: „Visas modelis veikia, jis buvo naujas. Mes prieš metus buvome atvykę į jūsų įmonę. Tada buvo trintis su administracija, dabar jos nesijaučia arba jaučiasi tiek, kiek gali jaustis.“

Ekonominės kontrolės neliks

Šiuo metu AB „Lifosa“ laikinasis administratorius yra įpareigotas atlikti veiksmus ir priimti sprendimus, sudaryti sandorius, reikalingus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, taikomų įmonę kontroliuojančiam asmeniui, ir būtų užtikrinta ekonomiškai pagrįsta nauda įmonei. Taigi, šiandien laikinasis administratorius turi rūpintis ir ekonomine nauda.

Tačiau skiriant laikinąjį administratorių, dėl ko nuogąstavo ir įmonės darbuotojai, situacija pasikeis. Ir ekonominės naudos punkto neliks.

„Lifosos“ atstovė Indrė Mažeikienė, atsakydama į Delfi klausimą, ar skiriant naująjį administratorių jam bus pavesta atliekant savo veiksmus siekti, kad būtų užtikrinta ekonomiškai pagrįsta nauda įmonei, teigė: „VšĮ „Valdymo koordinavimo centras“, kuriam Finansų ministerija pavedė organizuoti laikinojo administratoriaus atranką, skelbime apie tai neužsimenama.“

Kaip ir Seimo Ekonomikos komitete įmonė dar kartą sukritikavo dabartinį laikinojo administratoriaus veiklos modelį: „Praėjo beveik metai nuo tada, kai „Lifosa“ yra administruojama Finansų ministerijos paskirto laikinojo administratoriaus. Patirtis, sukaupta per šį laikotarpį, rodo, kad dabartinis administravimo modelis nepasiteisino. Bendrovės veiklą prižiūrint laikinajam administratoriui, „Lifosa“ ir toliau patiria administracinius trikdžius, susiduria su veiklos vykdymo iššūkiais, gamybinė veikla per minimą laikotarpį buvo laikinai sustabdyta keturis kartus. Sprendžiant dėl tolimesnio bendrovės administravimo, „Lifosos“ vadovybė pasiūlė atsižvelgti į praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komiteto nariams išsakytus pasiūlymus, kaip būtų galima pasiekti, kad ir įmonės veikla vyktų sklandžiai, ir būtų laikomasi sankcijų.“

Ar nėra taip, kad pasikeitus įmonės administratoriui bus skelbiamas įmonės bankrotas? Į šį klausimą įmonė tiesiogiai neatsakė, tačiau pristatė, kokį modelį ji siūlo.

„Šie metai, kai bendrovės veikla buvo administruojama valstybės paskirto laikinojo administratoriaus, AB „Lifosa“ buvo labai sudėtingi. Jei bendrovės administravimo modelis išliks toks pats, nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad padėtis pasikeis. Tokiose didelėse Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip Belgija ar Prancūzija buvo priimti ir išbandyti kitokie modeliai, kurie optimalesni teisine ir funkcine prasme. Šių šalių vyriausybės sutiko netaikyti Europos Sąjungos sankcijų šiose jurisdikcijose įregistruotoms panašioms į bendrovę „Lifosa“ grupės įmonėms, jei jų suteiktomis garantijomis užtikrinama, kad piniginės lėšos ar kitokie ekonominiai ištekliai nebus perduoti asmenims, kuriems taikomos sankcijos (angl. ring-fencing) ir procesą prižiūrint kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

Su tokiais sprendimais nacionalinės valdžios institucijos supažindino visas sandorio šalis, taip pat prireikus, šios grupės įmonės buvo išbrauktos iš subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašų. Šie sprendimai yra reikšmingi, nes minimos įmonės veikia pagrindinėse ES jurisdikcijose. Belgijos bendrovėje, kuri vykdo labai panašią į „Lifosos“ gamybinę veiklą, pagaminama 2,5 karto daugiau produkcijos nei „Lifosoje“. Prancūzijoje veikiančios distribucijos bendrovės veikla sudaro 10 proc. Prancūzijos rinkos, kuri yra didžiausia žemės ūkio ir trąšų rinka Europos Sąjungoje. Be to, šis metodas pasirodė esąs tvarus ir patikimas, o konkrečiai Belgijos gamyklos atveju jis buvo taikomas daugiau nei vienerius metus. Europos Sąjungos licencijuotas nepriklausomas auditorius atliko kelis atitikties sankcijoms audito etapus, kurių rezultatai buvo teigiami“, – teigė I. Mažeikienė.

Įmonės darbuotojai baiminasi, kad pasikeitus administratoriui gali būti paskelbtas bankrotas, tada jo metu įmonę esą galėtų nupirkti „nesusijęs pirkėjas iš užsienio“, taip A. Melničenka neva išvengtų tarptautinių sankcijų taikymo ir iš naujo galėtų perimti įmonės kontrolę. Įmonės paprašėme įvertinti tokį scenarijų.

„AB „Lifosa“ vadovybė ir valdyba yra suinteresuotos, kad bendrovė veiktų stabiliai ir pelningai. Dėl šių priežasčių „Lifosa“ skatina taikyti Belgijoje ir Prancūzijoje įdiegtą ir patikrintą įmonės atskyrimo (angl. ring-fencing) modelį.

Jūsų minimas scenarijus, pagal kurį bankrutuojanti „Lifosa“ per tarpininką būtų perleidžiama asmeniui, kuriam taikomos sankcijos, yra ne tik nerealus, bet ir prieštarauja visiems grupės prisiimtiems įsipareigojimams laikytis sankcijas reglamentuojančių teisės aktų, todėl turėtų būti atmestas“, – aiškino I. Mažeikienė.

Ar bankroto atveju realu užtikrinti, kad įmonė per tarpininką nepereitų A. Melničenkai, taip išvengiant sankcijų?

„Iš tiesų, nesame ta šalis, kuri galėtų atsakyti į šį klausimą. Galime tik pasakyti, kad AB „Lifosa“ vadovybė ir valdyba siekia užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, dirbti pelningai, išsaugoti darbuotojų darbo vietas. Balandžio 26 dieną vykusio Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu išsakėme, su kokiais veiklos iššūkiais bendrovei teko susidurti per pastaruosius metus, kai bendrovės veikla buvo prižiūrima valstybės paskirto laikinojo administratoriaus. Bendrovės generalinis direktorius Andrijus Savčukas taip pat aptarė, kaip būtų galima patobulinti dabartinį verslo administravimo modelį. Bendrovės vadovybės siūlomas modelis, paremtas nepriklausomo sankcijų atitikties audito priežiūra, leistų bendrovei veikti sklandžiai, operatyviai reaguoti į pokyčius, laiku įsigyti žaliavas ir parduoti savo produkciją geriausia kaina“, – teigė I. Mažeikienė.

Anot jos, šių metų pirmą ketvirtį bendrovė patyrė nuostolį. Planuojama, kad ir ketvirto mėnesio rezultatas bus neigiamas. Tačiau dėl palankaus 2022 m. pirmojo ketvirčio bendras bendrovės veiklos rezultatas praėjusiais metais buvo teigiamas.

Koks remontas numatytas šių metų gegužę? Kokie darbai bus atliekami? Kiek laiko jie truks? Ir kiek laiko dėl to nevyks gamyba? Tokius klausimus pateikėme įmonei.

„Kaip ir kiekvienais metais, šių metų gegužę planuojama atlikti mėnesį truksiantį kasmetinį planinį remontą. Tai – reguliariai atliekami planiniai darbai, būtini bendrovės veiklai užtikrinti“, – teigė I. Mažeikienė.

Mato rizikų

UAB „Finance Guru“ įgaliotas asmuo R. Vaštakas Delfi teigė, kad dabartinis laikinasis administratorius, be kita ko, yra įpareigotas užtikrinti ekonomiškai pagrįstą naudą įmonei.

Jis sutiko su darbuotojų nuogąstavimais, kad būtina užtikrinti ekonominio naudingumo kontrolę: „Pabrėžtina, kad ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti vienas iš tarptautinių sankcijų apėjimo etapų, todėl, laikinojo administratoriaus vertinimu, siekiant realaus tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, sandorių ekonominio naudingumo kontrolė yra būtina.“

R. Vaštako teigimu, UAB „Finance Guru“ LR Finansų ministerijos nebuvo informuota apie planuojamus pokyčius, tačiau viešame LR Seimo Ekonomikos komiteto 2023 04 26 posėdyje LR Finansų viceministras G. Norkūnas komitetą tik informavo, kad ketinama daugiau dėmesio skirti tarptautinių sankcijų įgyvendinimui bei mažiau ekonominės veikos kontrolei.

Kodėl apskritai nutarta keisti laikinąjį įmonės administratorių?

„LR Tarptautinių sankcijų įstatymas numato galimybę pratęsti laikinojo administratoriaus įgaliojimus. Per laikinojo administravimo sutarties vykdymo laikotarpį visos kasmėnesinės UAB „Finance Guru“ ataskaitos LR Finansų ministerijai buvo suderintos sutartyje nustatyta tvarka, jokių sutarties vykdymo pažeidimų nustatyta nebuvo, FNTT prie VRM nenustatė nei vieno atvejo, kad laikinajam administratoriui kontroliuojant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą jos būtų pažeistos. Vieninteliai viešai reiškiami vietiniame Kėdainių portale rinkosaikste.lt AB „Lifosa“ valdybos nario J. Dastiko nusiskundimai, buvo susiję su tuo, kad įmonei tarptautinės sankcijos bei jų laikymosi kontrolė sukelia nepatogumus. Šių faktų kontekste mums nėra žinoma, kodėl LR Finansų ministerija priėmė sprendimą skelbti ir vykdyti atranką iš naujo, užuot pratęsusi viešo konkurso tvarka atrinkto laikinojo administratoriaus įgaliojimus“, – teigė R. Vaštakas.

Anot jo, AB „Lifosa“ paskutinius penkis metus veikia išimtinai pelningai, jos nuosavas kapitalas tik didėja. „AB „Lifosa“ 2021 metų pelno prieš mokesčius rezultatas: + 142 095 800 Eur, nuosavo kapitalo (turto perviršio visų įsipareigojimų atžvilgiu) rodiklis + 204 874 873 Eur. AB „Lifosa“ dar nėra viešai paskelbusi 2022 metų finansinės atskaitomybės, tačiau įmonės finansų direktorė LR Seimo Ekonomikos komiteto 2023 04 26 viešame posėdyje patvirtino, kad 2022 metų AB „Lifosa“ finansiniai rezultatai teigiami, taigi, įmonės nuosavas kapitalas per 2022 metus dar padidėjo“, – nurodė R. Vaštakas.

Įmonės darbuotojai baiminasi, kad pasikeitus administratoriui gali būti paskelbtas bankrotas, tada jo metu įmonę galėtų nupirkti „nesusijęs pirkėjas iš užsienio“, taip A. Melničenka esą išvengtų tarptautinių sankcijų taikymo ir iš naujo perimtų įmonės kontrolę. R. Vaštako paklausėme, kiek realus toks scenarijus?

Anot jo, čia lemiamą vaidmenį turėtų suvaidinti naujasis laikinasis administratorius ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

„Sunku vertinti tokius hipotetinius scenarijus, tačiau LR Juridinių asmenų bankroto įstatymas iš tikro numato operatyvaus įmonės (kaip komplekso) pardavimo galimybę bankroto proceso pradžioje. Tokiame pirkime, be abejo, negalėtų dalyvauti A. Melničenka ar su juo susiję asmenys, kalbant gi apie Jūsų įvardintus „nesusijusius pirkėjus iš užsienio“ – tai tikimybė, kad sankcijos nebūtų apeitos nurodant melagingus duomenis apie pirkėjo sąsajų su sankcionuotais asmenimis nebuvimą – tiesiogiai proporcingai priklausytų tiek nuo bankroto administratoriaus, tiek nuo tarptautinių sankcijų įgyvendinimą kontroliuojančių Lietuvos Respublikos specialiųjų tarnybų darbo efektyvumo“, – teigė R. Vaštakas.

Ar bankroto atveju realu užtikrinti, kad įmonė per tarpininką nepereitų A. Melničenkai, taip išvengiant sankcijų? R. Vaštakas teigė, kad rizikų yra.

„Kaip minėjome, tikimybė, kad sankcijos nebūtų apeitos nurodant melagingus duomenis apie pirkėjo sąsajų su sankcionuotais asmenimis nebuvimą – tiesiogiai proporcingai priklausytų tiek nuo bankroto administratoriaus, tiek nuo tarptautinių sankcijų įgyvendinimą kontroliuojančių Lietuvos Respublikos specialiųjų tarnybų darbo efektyvumo, bet įvertinus tai, kad kai kurių užsienio jurisdikcijų naudos gavėjų patikra yra labai sudėtinga ar net neįmanoma – rizikos, mūsų vertinimu, būtų pakankamai didelės“, – teigė R. Vaštakas.

FNTT laikino administratoriaus sprendimų nekontroliuoja

FNTT prižiūri, kaip laikomasi tarptautinių sankcijų. Jos atstovė Modesta Zdanauskaitė teigė, kad administratoriaus pagrindinė funkcija yra užtikrinti, jog įmonė veiktų išvengiant bet kokių pasekmių, numatytų Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir užtikrinti, kad iš AB „Lifosa“ vykdomų sandorių tiesioginės ar netiesioginės naudos negautų subjektai, kuriems taikomos sankcijos, bei atlikti veiksmus ir priimti sprendimus, sudaryti sandorius, reikalingus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, taikomų AB „Lifosa“ kontroliuojančiam asmeniui.

„Pažymime, kad AB „Lifosa“ akcijos šiuo metu yra įšaldytos ir jokiu būdu, be atitinkamo kompetentingos institucijos leidimo, jos negali būti perleistos kitam asmeniui: Juridinių asmenų registro tvarkytojas informaciją apie juridinio asmens valdymo organams ar jų nariams, juridinių asmenų dalyviams ir (ar) naudos gavėjams taikomas finansines sankcijas įrašo Juridinių asmenų registre, taip pat gali paskelbti viešai Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Tuo atveju, jei Juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna prašymą pakeisti duomenis, jis turėtų kreiptis išvados dėl duomenų pakeitimo į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (toliau – Tarnyba). Duomenų apie skelbiamą bankrotą Tarnyba neturi“, - teigė M. Zdanauskaitė.

Anot jos, laikinasis administratorius neturi derinti savo priimamų sprendimų su FNTT.

Ieško naujo administratoriaus

Ketvirtadienį į Delfi klausimus atsakė Finansų ministerija.

„Tarptautinių sankcijų įstatyme numatyta, kad laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui ir tik išimtiniais atvejais laikinojo administratoriaus paskyrimo terminas finansų ministro sprendimu gali būti pratęsiamas.

Kaip jau pranešėme anksčiau, sprendimą skelbti naują laikinojo administratoriaus atranką sąlygojo pastarųjų metų sankcionuotos bendrovės administravimo patirtis bei paties administravimo proceso tobulinimo poreikis. Numatoma, kad pats AB „Lifosa“ administravimo modelis iš esmės nesikeis. Bendrovės valdymo organai ir toliau vykdys savo funkcijas ir priims sprendimus, tačiau atitinkamiems įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ir vadovo sprendimams ir toliau bus reikalingas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas.

Tam tikriems atvejams, susijusiems su kasdiene įmone veikla, bus taikomos išimtys, t.y., laikinojo administratoriaus pritarimo nereikės vadovo sprendimams personalo valdymo srityje, mokesčių, akcizų, įmokų, delspinigių, valstybės rinkliavų ir kitų mokėjimų sumokėjimui, licencijų ir leidimų gavimui, mokėjimams pagal įsiteisėjusius vykdomuosius dokumentus, atsiskaitymams pagal įmonės sudarytas ir laikinojo administratoriaus jau patvirtintas komunalinių paslaugų sutartis ir pan.

Tarptautinių sankcijų įstatymas numato, kad laikinasis administratorius turi užtikrinti, kad su sankcionuotais asmenimis susijusios įmonės veikla nesudarytų sąlygų ir galimybių gauti tiesioginės ir netiesioginės naudos sankcionuotiems asmenims, todėl dabartinėje atrankoje didžiausią dėmesį skirsime kandidatų į laikinuosius administratorius kompetencijoms bei patirčiai pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srityse“, - teigiama ministerijos atsakyme.

Ar nėra taip, kad pasikeitus įmonės administratoriui bus skelbiamas įmonės bankrotas? Be to, įmonės darbuotojai baiminasi, kad pasikeitus administratoriui gali būti paskelbtas bankrotas, tada jo metu įmonę nupirktų „nesusijęs pirkėjas iš užsienio“, taip A. Melničenka galėtų išvengti tarptautinių sankcijų taikymo ir iš naujo galėtų perimti įmonės kontrolę. Kiek realus toks scenarijus?

„Pernai paskyrus laikinąjį administratorių, AB „Lifosa“ organų – visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ir vadovo – kompetencija išliko nepakitusi ir neapribota. Laikinajam administratoriui buvo pavesta išankstinės sandorių kontrolės funkcija, tad visiems AB „Lifosa“ sandoriams turėjo būti gautas išankstinis laikinojo administratoriaus pritarimas. Taigi, ne valstybė ir ne laikinasis administratorius, o „Eurochem Group AG“ paskirti valdymo organai priima sprendimus dėl AB „Lifosa“ veiklos vykdymo ir jos tęstinumo klausimų. Valstybė į šiuos klausimus nesikiša ir jų nereguliuoja.

Pažymėtina, jog visi bendrovės valdymo organai turi siekti naudos bendrovei ir negali priimti ekonomiškai nepagrįstų sprendimų. Konkrečių sandorių ekonominis naudingumas yra bendrovės vadovo atsakomybė, už kurią jis atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vadovas privalo veikti išimtinai bendrovės interesais – užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą bendrovės, kaip rinkos dalyvio, veiklą“, - nurodė ministerija.

Kokiu būdu bus atrinktas naujasis administratorius?

„Finansų ministerija pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas yra įpareigota paskirti laikinąjį administratorių su sankcionuotais asmenimis susijusioms įmonėms, kai tokį poreikį pagrindžia įstatyme nurodytos kompetentingos institucijos, siekiant išvengti socialinių, ekonominių, ekologinių ir kitų pasekmių visuomenei ir valstybei.

Atsižvelgiant į tai, kad laikinasis administratorius AB „Lifosa“ yra paskirtas vienerių metų terminui, t.y., iki 2023 m. gegužės 23 d., Finansų ministerija, vadovaudamasi teisės aktuose nustatytais reikalavimais, kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kaip sankcijų įgyvendinimą užtikrinančią kompetentingą instituciją, su prašymu įvertinti tolesnį laikinojo administravimo minėtai bendrovei poreikį.

Balandžio 14 d. Finansų ministerija gavo FNTT raštą, kuriame teigiama, kad įmonei administravimas yra būtinas. Remdamasi minėtu raštu dėl laikinojo administratoriaus poreikio, ministerija balandžio 21 d. kreipėsi į Valdymo koordinavimo centrą (VKC) dėl naujos laikinojo administratoriaus atrankos inicijavimo.

VKC pateikė tris pretendentus ministerijai. Finansų ministerijos sudaryta laikinojo administratoriaus atrankos komisija artimiausiu metu planuoja susitikti su pretendentais, išklausyti ir įvertinti kandidatų kompetencijas ir patirtį bei pasirengimą administruoti AB „Lifosa“. Taip pat ministerija kreipsis į teisėsaugos ir kitas institucijas dėl turimos informacijos apie pretendentus į laikinuosius administratorius pateikimo. Tik gavusi informaciją iš institucijų, Finansų ministerijos sudaryta komisija spręs dėl laikinojo administratoriaus kandidatūros teikimo finansų ministrei“, - teigė Finansų ministerijos atstovai.

Ar teisinga informacija, kad vienas iš kandidatų – G. Adamonis ir su juo susijusi įmonė?

„Finansų ministerija paskelbs savo sprendimą po to, kai bus baigta laikinojo administratoriaus atranka. Kol dar neįvyko atranka kandidatų pavadinimų viešinti negalime“, - teigė Finansų ministerija.