Trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų
Kitiems mokslo metams Kėdainių rajono savivaldybės mokyklose trūksta krūvos pedagogų. Visi jie – tiksliųjų mokslų specialistai.
Fizikos ir astronomijos mokytojų ieško Šėtos ir „Atžalyno“ gimnazijos, Akademijos gimnazijoje reikalingas biologijos mokytojas ir psichologas, matematikos mokytojų trūksta „Ryto“ ir „Atžalyno“ gimnazijose, pastarojoje reikalingas ir chemijos mokytojas.
Tokia situacija yra visoje Lietuvoje
Kaip prognozuoja Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), gali būti, kad per ateinančius 4 metus reikės 716–739 naujų matematikos mokytojų. Trūks ir lituanistų – iki 694-ių.
STRATA prognozuoja, kad per ketverius metus kai kurių dalykų mokytojų gretas papildys nedidelis skaičius naujai baigsiančių studijas pedagogų. Beveik neprognozuojamas matematikos, IT, anglų kalbos ir gamtos mokslų mokytojų gretų pasipildymas.
Skaičiuojama, kad per visus artimiausius ketverius metus studijas baigs vos 34 matematikos mokytojai, 43 lituanistai, 16 fizikų.
Motyvacijos programos nebepadeda
Kėdainių rajono savivaldybė turi mokytojų motyvacijos programą. Tiesa, tokias ir panašias programas turi visos savivaldybės. Nors šiems metams buvo nemažai siūlymų, kaip pritraukti mokytojus, ne visus juos pavyks įgyvendinti – paprasčiausiai neužtenka pinigų.
Tad pasakyti, ar visa apimtimi veikianti motyvacijos programa padėtų, neįmanoma.
Vis dėlto daug vilčių į ją nededama.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kėdainių skyriaus pirmininkas, „Atžalyno“ gimnazijos vadovas Gintaras Petrulis pastebi, kad esminiai sprendimai turi būti daromi valstybės lygiu, nes jei mokytojų nėra, jų papildomai paimti nepavyks net ir aukso kalnus prižadėjus.
„Specialistų trūksta visoje Lietuvoje. Visos tarybos priima panašius sprendimus ir ta motyvacijos programa buvo parengta pakankamai pilna. Ar ji motyvuotų, ar ne, nežinome, nes ji visa nėra patvirtinta.
Jei specialistų respublikoje nėra, iš kur jų gauti? Tai vienas rajonas iš kito vilioja, vienos mokyklos iš kitų vilioja – tai yra faktas.
Net nežinau, kokia gali būti išeitis. Nežinau, kaip kitais metais teks dirbti dėl fizikos, nes neturime pakankamai mokytojų.
Ar motyvacijos programa padėtų? Aš labai abejoju. Na, galbūt.
Jei būtų remiamos studijos, perkvalifikavimas, tai galėtų padėti, bet tiek mokytojų atsiras tik po metų ar kelių“, – sako G. Petrulis.
Jis pridūrė, kad siekiant, jog mokytojo kelią pasirinktų daugiau jaunų žmonių, verta pagalvoti apie atlyginimą. Renkantis nelengvas tiksliųjų mokslų studijas, retas kuris norėtų žinoti, kad jas baigęs gaus ne kaži kokią algą.
„Nesenoje praeityje, kai mokytojų algos buvo ženkliai padidintos, tada specialistų ir netrūko. Aišku, ne vien algos lemia mokytojų darbą, aplinka taip pat.
Bet kodėl abiturientai nestoja į tam tikras studijas? Jos yra sunkios studijos, o iš kitos pusės tai yra ir apmokėjimo už darbą klausimas, nes kitose srityse atlyginimas laukia žymiai didesnis“, – teigė gimnazijos direktorius.
Švietime problemas tik lopo, bet nesprendžia iš esmės
„Švietime, kaip niekur kitur, problemų gausu, nes iki šiol vyko ne jų sprendimas, o, kaip kelininkai sakytų, lopymas: vienur kelio dangos skylę užlopai, žiūrėk, šalia nauja atsiranda“, – sako tarybos narys Paulius Aukštikalnis.
„Pedagogų trūkumas šiandien yra ta didžioji duobė, į kurią krenta švietimas. Ir akivaizdu, artimiausiu metu taps didžiule bėda. Tai mes jau akcentuojame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose keletą metų.
Problemos sprendimui inicijavome Mokytojų motyvacinės programos sukūrimą, kuriai taryba pritarė, ir tam skirdavome per 70 tūkst. eurų. Šiais metais, kai matome, kad problema dar labiau gilėja, aš ir mano frakcijos kolegos buvome numatę šiai programai skirti iš viso net 174 tūkst. eurų, tačiau kiti tarybos nariai galvojo kitaip ir ši programa buvo sumažinta maždaug iki 95 tūkst. eurų“, – primena P. Aukštikalnis.
Jo teigimu, savivaldybės savarankiškai vienos pačios nebus pajėgios išspręsti mokytojų stygiaus klausimo. Kaip ir sako pedagogai, jei senieji mokytojai išeina iš darbų, o naujų taip ir neatsiranda, kurk kokias nori motyvacines programas, bet naujų mokytojų iš oro neišbursi.
„Pirmas sprendimas būtų LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengta reali strategija, kaip tikrai padaryti pedagogo profesiją prestižinę ir paskatinti vis daugiau jaunimo rinktis šią specialybę.
Pradėti reikėtų nuo atlyginimo kėlimo visiems šios profesijos atstovams bei didesnio švietimo finansavimo.
Čia jokios tūkstantmečio programos, mano nuomone, iš esmės problemos neišjudins.
Manau, kad reikšminga spręsti ir kaip orientuoti pedagogus į rajonines mokyklas, kartu sudarant palankias sąlygas ir galimybes persikvalifikuoti ne pedagoginės sferos darbuotojams“, – sako P. Aukštikalnis.
Tik tada, kai valstybės mastu bus priimti sprendimai, kurie paskatins daugiau jaunų žmonių rinktis pedagogo profesiją, bus galima griebtis klausimo – kaip juos pritraukti į Kėdainius.
„Tikrai manau, kad pritraukti naujus ir išlaikyti esamus pedagogus motyvacijai neužtenka 95 tūkst. eurų, skirtų iš savivaldybės biudžeto.
Šią sumą didinant tikrai galime sudaryti konkurencingas sąlygas, lyginant su aplinkiniais rajonais, ir taip pritraukti trūkstamų specialybių mokytojų į Kėdainius“, – įsitikinęs P. Aukštikalnis.
