Nors tikroji Grybų šventė Varėnos rajone vyks tik rugsėjį, Naujųjų Valkininkų grybautojai neketina laukti rudens ir grybavimo sezoną pradėjo pavasarį – renka tame krašte šiemet itin gausiai užderėjusius bobausius. O šeštadienį surengė ir Bobausių šventę, kurios svečius kvietė paragauti iš šių grybų pagamintų patiekalų.
Nors prisimenu šventės vietą tarp senų Naujųjų Valkininkų pušų nuo praėjusių metų ir dar iš ikipandeminių laikų, bet šį kartą išlipęs iš automobilio miestelyje galėjau ją rasti užsimerkęs – pagal atvirose keptuvėse čirškinamų grybų patiekalų kvapą. Kopūstienė, koldūnai ir kiaušinienė su bobausiais, bobausiai su sraigėmis ir, žinoma, tradiciniai, kepti su spirgais, svogūnais ir pagardinti grietine, bobausiai – net sunku buvo išsirinkti, ko pirmiausiai norisi paragauti.
O kas labai bijojo rizikuoti vaišintis nuodingais daugelyje šalių vadinamais bobausiais, tie šventėje galėjo mėgautis ukrainietiškais barščiais, išvirtais tikros ukrainietės, arba paelija su jūros gėrybėmis. Rūkytų ir vytintų dešrų, šoninės bei lašinukų į šventę atvežė sertifikuota amatininkė Vida Slavinskienė.
Kas Senuosiuose Valkininkuose stabtelėjo pakeliui į savo sodybas, nepraleido progos įsigyti Juozo Amšiejaus medelyno sodinukų. Savo pintiniais gaminiais prekiavo ir vytelėmis pinti šventės svečius mokino Virginija Sebestinienė. Donatas Bilius paišė smagius šventės svečių šaržus, o „Skanėstų kampelis“ iš Kauno kvietė patiems nusidažyti saldų grybuką. Kalvystės darbus pristatė Vaidakarčmio kalvis Vaidas Petkevičius, o bitininkas iš Senųjų Naniškių Giedrius Valiūnas ragino ne tik įsigyti medaus bei vaško dirbinių, bet ir patiems pasigaminti vaško žvakę.
Viena iš renginio organizatorių Dargužių amatų centro vadovė Sigita Markevičiūtė-Švedė pasakojo, kad Bobausių šventė vyksta jau penktą kartą.
„Būtų septintoji, bet porą metų teko praleisti dėl pandemijos. Šventės sumanymas pirmiausiai kilo mūsų bendruomenės nariui, skulptoriui Nerijui Kavaliauskui. Šiemetė bobausių šventė skiriasi nuo ankstesnių tuo, kad jos svečius kviečiame dalyvauti ekskursijoje po Naujuosius Valkininkus, galima apžiūrėti visus metus publikai neprieinamus meno kūrinius, esančius senjorų namuose „Pušelė“ ir Valkininkų kardiologinės ligoninės kiemelyje. Ir dar daug visokių kūrybinių veiklų“, – kalbėjo S. Markevičiūtė-Švedė.
Pakalbinau ir N. Kavaliauską, rimtai užsiėmusį bulvinių blynų vartymu, bet radusį laiko pasakyti, kad šventę šiemet norėjo surengti streampunk stiliuje, nes tai siejasi su Naujųjų Valkininkų istorija, prasidėjusia XIX a. nuo geležinkelio stoties. Ilgą laiką gyvenvietė taip ir vadinosi – Valkininkų geležinkelio stotis.
„Patys pasipuošėme ir stalus iš senovinių akselinių pagaminau – tikri meno kūriniai“, – sakė Nerijus.
Daugelyje šalių, kur auga bobausiai, jie priskiriami nuodingiems grybams ir nerenkami, nes juose esanti veiklioji medžiaga giromitrinas sukelia apsinuodijimą.
„Apsinuodijus pradeda pykinti, pūsti vidurius, gali kamuoti pilvo skausmai, žmogus vemia. Juos pajutus būtina kreiptis į specialistą. Mat uždelsus giromitrinas gali pažeisti kepenis, o tada pradėti vystytis gelta, kepenų nepakankamumas. Be to, į organizmą patekęs didelis šio nuodo kiekis pakenkia kraujui, t. y. jis mažiau prisotinamas deguonimi. Dėl to gali sutrikti širdies ritmas ir veikla“, – rašoma internetiniame grybų kataloge.
Tačiau dzūkai puikiai žino, kaip tokių pasekmių išvengti – pavirina bobausius 3 kartus po 5 minutes, vis iš naujo nupildami vandenį ir tik tada iš jų gamina patiekalus.
Maždaug 5 litrų kibiras bobausių Naujųjų Valkininkų Bobausių šventėje kainavo 8 eurus, pintinėlė – 5, o bobausių patiekalai šventėje – nuo 8 iki 5 eurų.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos teikimu Šilinių dzūkų grybavimo tradicija 2021 m. įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
„Valgomieji bobausiai (Gyromitra esculenta) – dzūkiškai šmarškos, smarškos pavasarį ypač džiugina grybautojus. Ir nors vietiniai dzūkai retai renka juos valgymui, dažnai vien tik pardavimui, bet nepamiršta pasidžiaugti pirmais grybais ir vėl prasidėjusiu grybavimo sezonu. Dzūkai mena dar lenkmetį, kuomet bobausių supirkdavo labai daug ir brangiai, o sovietmečiu bobausius rinkdavo ir grybų supirktuvėse mainydavo į pašarinius miltus gyvuliams.
Seniau bobausius supirkdavo džiovintus. Džiovindavo ir pečiuje, ir ant saulės suvertus šnūrukuosa. Pasitaikydavo ir pramokusių pagamint bobausius, bet dar daugiau dzūkų žino kaip šiuos grybus pritaikyti liaudies medicinoj: sudzovytas šmarškas užpila arielku kojom trync (sąnarių ligoms gydyti)“, – teigia Dzūkijos nacionalinio parko paveldo specialistė Dalia Blažulionytė.
