„Vokietijoje šia tema, tiesą pasakius, nėra diskutuojama. Apie tą klausimą žino gal tik žmonės, kurie labai domisi gynybos arba užsienio politika, o plačioje visuomenėje apie tai nėra svarstoma. Ir po to susitikimo Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio nebuvo spaudos konferencijos, taip kad faktiškai prezidento vizitas Vokietijoje beveik nepateko į žiniasklaidą“, – Eltai teigė R. Veseris.
Apžvalgininkas nėra tikras ir dėl G. Nausėdos teiginių, kad dėl Vokietijos brigados pilno dislokavimo Lietuvoje susitikimo su O. Scholzu metu pavyko susitarti. Jis atkreipia dėmesį, kad iš Vokietijos pusės po susitikimo pasirodė tik trumpas ir labai abstraktus pranešimas spaudai.
„Dėl tų G. Nausėdos teiginių, kad pasiektas sutarimas – aš nežinau. Visa informacija, kokią mes turime iš Vokietijos kanclerio pusės, yra trumpas tekstas, kuris vakar buvo publikuotas jo atstovų spaudai ir ten viskas labai bendrai“, – sakė R. Veseris.
„Aš truputį abejoju, ar Vokietijos to susitarimo interpretacija iš tikrųjų keičiasi. Aš negaliu teigti, kad taip nėra, nes tiesiog nežinau, bet skaitant, kaip bendrai ir netiksliai tai yra formuluota (žinutė – ELTA) kanclerio atstovo spaudai, tai, man atrodo, kad nelabai keičiasi pozicija“, – taip pat pažymėjo jis.
Šiame ketvirtadienį viešai kanclerio svetainėje prieinamame pranešime rašoma, kad „Vokietija ir toliau laikysis savo įsipareigojimų Aljansui“.
„Kalbėdami apie Vokietijos karinį pasižadėjimą dėl brigados, skirtos Lietuvos gynimui, kancleris ir Lietuvos prezidentas patvirtino, kad galioja bendras 2022 m. birželį pasiektas susitarimas. Kancleris padėkojo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms už vertingą paramą vietoje. Dabar esą svarbiausia bendrai siekti priimto susitarimo įgyvendinimo“, – rašoma pranešime.
Tekste taip pat pažymima, kad „Kancleris ir Lietuvos prezidentas susitarė tęsti savo glaudų ir partneryste grįstą bendradarbiavimą“.
R. Veseris atkreipia dėmesį, kad tai yra faktiškai vienintelė Vokietijoje išplatinta žinia apie kanclerio ir Lietuvos prezidento susitikimo turinį.
Mano, kad siekiama sumažinti susidariusią įtampą
Vokietijos dienraščio „Frankfurt Allgemeine Zeitung“ apžvalgininkas atkreipia dėmesį, po susitikimo tiek Vokietijos kancleris, tiek ir Lietuvos prezidentas pirmame plane akcentuoja ne galutinį rezultatą, o įgyvendinimo procesą. R. Veseris svarsto, kad galbūt taip yra siekiama sumažinti susidariusią įtampą.
„Žiūrint į abejų pusių teiginius po susitikimo, skirtumas atrodo nebe esminis. Tiesiog akcentas buvo pakeistas: pirmame plane dabar ne galutinis rezultatas, bet susitarimo įgyvendinimo procesas. Gal tai yra bandymas užgesinti niekam nenaudingą ginčą, nuimti irzlumą santykiuose, ir tada ramesnėmis sąlygomis toliau derėtis“, – sakė jis.
R. Veseris taip pat atkreipia dėmesį, kad visgi Vokietijoje šiuo metu pagrindinis akcentas yra kariuomenės stiprinimas ir modernizavimas. Nepadarius reikiamų žingsnių, kad Vokietijos kariuomenė būtų sustiprinta, pasak apžvalgininko, vokiečiai negalės įgyvendinti ir savo įsipareigojimų.
„Diskusija, kaip mes galime savo saugumą stiprinti, yra apie tai, kad kariuomenė, kokia ji dabar yra, yra negeram stovyje ir kad reikia greitai kažką keisti tam, kad armija galėtų vykdyti savo užduotis NATO sąjungoje. Tai visą kitą nustumia į antrą planą“, – sakė R. Veseris.
„Jeigu brigada būtų dislokuota Lietuvoje, tai būtų didžiausias Vokietijos kariuomenės aktyvumas užsienyje. Čia ta tema turėtų būti reikšminga. Bet, man atrodo, kad tiesiog šiuo momentu diskusija turi kitus prioritetus, nes bendras kariuomenės stovis toks, kad ji net negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų“, – pridūrė jis.
G. Nausėda ketvirtadienio vakare teigė, kad su Vokietijos kancleriu O. Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė trečiadienį teigė, kad klausimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje yra nepelnytai politizuojamas. Anot jos, nuolatinis brigados sutarimo kvestionavimas yra paremtas politikų noru sukurti dirbtines problemas ir jas sprendžiant „užsidirbti taškų”.
„Klausimus dėl vadovų sutarimo kelia turbūt ne diplomatai, nes diplomatams vadovų sutarimas yra aiškus. Klausimą kelia politikai. O kai kelia politikai, tai ir tikslai yra politiniai: turbūt, pavyzdžiui, užsidirbti sau taškų ar dirbtinai sukurti problemą ten, kur jos nėra, o paskui vaizduoti, kad ją sprendžia. Šie politiniai žaidimai šiuo atveju yra blogi, nes jie yra susiję su labai pamatiniu Lietuvos saugumo interesu. Tokių žaidimų šia tema neturėtume žaisti“, – trečiadienį LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
