„Dėka Vakarų partnerių susitelkimo ir tarptautinių finansinių įstaigų lėšų mobilizavimo šių metų Ukrainos biudžetiniai poreikiai yra iš esmės padengti. Tačiau kalbant apie šalies atstatymą – tiek artimiausiu metu, tiek ir vėlesniu laikotarpiu – lėšų trūkumas išlieka akivaizdus. Ukrainos atstatymas pareikalaus virš 400 milijardų eurų, ši suma auga su kiekviena karo diena.
Padengiant šiuos poreikius itin svarbus efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas, o ES vaidmuo šiuo atžvilgiu yra strateginis, kadangi šalies atkūrimas ir reformų darbotvarkė turi vesti į narystę ES. Be to, privalome rasti būdus, kaip Ukrainos poreikiams panaudoti užšaldytą Rusijos turtą, taip užtikrinant „agresorius moka“ principą“, – sako finansų ministrė G. Skaistė.
Šią savaitę, balandžio 28–29 dienomis, ministrė Stokholme dalyvaus neformaliuose Eurogrupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų (ECOFIN) susitikimuose. Būtent juose dėmesys bus skiriamas ne tik ekonominėms ir fiskalinės politikos perspektyvoms, bankų sistemos stiprinimui, bet ir, žinoma, finansinės paramos mobilizavimo Ukrainai klausimams.
Kaip skelbiama Finansų ministerijos pranešime, neformalaus ECOFIN metu bus diskutuojama dėl finansinės paramos Ukrainos atstatymui koordinavimo ir finansavimo šaltinių. Iki šiol Ukrainą remiančios šalys ir tarptautinės finansų institucijos mobilizavo didžiulę finansinę paramą, tačiau šalies atstatymo poreikiai yra gerokai didesni bei Pasaulio banko vertinimu viršija 411 mlrd. JAV dolerių.
Pažymima, svarbu ir toliau analizuoti galimybes Ukrainos atstatymo poreikiams panaudoti užšaldytą Rusijos turtą. Preliminariais duomenimis, Vakarų šalyse užšaldyta apie 50 milijardų JAV dolerių privačių asmenų ir apie 300 milijardų JAV dolerių Rusijos centrinio banko lėšų.
Be kita, ko ECOFIN posėdžio metu bus diskutuojama apie kapitalo rinkų plėtros svarbą, ypač didinant prieinamumą prie finansavimo šaltinių inovatyvioms įmonėms.
Taip pat ministrai tarsis dėl fiskalinės politikos vaidmens užtikrinant stabilų ir tvarų ekonomikos augimą ilguoju laikotarpiu bei dalinsis nacionalinėmis patirtimis įgyvendinant paramos priemones pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir verslo subjektams vis dar aukštos infliacijos kontekste.
Tuo metu EG posėdžio metu planuojama, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas ES bankų sistemos stiprinimui.
„Palaikome siekį sustiprinti bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą. Nors ES bankai gerai atlaikė neigiamas pandemijos ir rusijos karo pasekmes ekonomikai, matome erdvės sistemos stiprinimui didinant atsparumą ateities sukrėtimams. Ilgainiui turime grįžti ir prie diskusijos dėl Bankų sąjungos užbaigimo, įskaitant ir bendros ES lygmens indėlių draudimo sistemos sukūrimą“, – pažymi G. Skaistė.
Vizito Stokholme metu finansų ministrė taip pat susitiks su Europos Komisijos nariu Paolo Gentiloni, atsakingu už ekonominius klausimus, bei Portugalijos ir Danijos finansų ministrais.
