Dėl šio projekto, parengto Teisingumo ministerijoje, kelis mėnesius diskutavo teisės mokslininkai, prokurorai, pareigūnai ir kiti profesionalai. Galiausiai tarp visų radus bendrą sutarimą dėl jo toliau bus sprendžiama Seimo salėje.
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, šiais pakeitimais bus subalansuotas BK, ypač peržiūrint mažiau pavojingas nusikalstamas veikas.
Be to, norima atlaisvinti rankas pareigūnams bei teisėjams, kad jie galėtų koncentruotis į pavojingiausius nusikaltimus, o ne būtų užkrauti smulkmenomis.
Projekto rengėjų skaičiavimais, pakeitimai paliestų maždaug dešimtadalį pastaraisiais metais nagrinėtų bylų. Be to, 26,47 proc. šiuo metu kalėjime sėdinčių žmonių dėl šių pakeitimų gali tikėtis, kad jiems bausmės bus sušvelnintos. Tai – 1202 žmonės. Vienos dienos tokio skaičiaus kalinių išlaikymas valstybei kainuoja 44 846 Eur, per metus tai sudaro virš 16 mln. eurų.
„Teisingumo ministerijos vertinimu, tikėtis, kad vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės sutrumpės bent vieneriais metais (minimaliai), yra statistiškai pagrįsta, dėl ko bus sutaupyta beveik 17 mln. eurų biudžeto lėšų (jeigu laisvės atėmimo bausmė vidutiniškai sumažėtų iki 2 metų – 34 mln. eurų, iki 3 – 51 mln. eurų ir t. t.)“, – rašoma rašte.
Nuo 2003 m., kai įsigaliojo naujasis BK, baudos už nusikaltimus padidėjo net 20 kartų. O suma, nuo kurios vagystės, sukčiavimai ar kontrabanda laikomi nusikaltimais, kilo nežymiai.
„Pastarojo dešimtmečio Lietuvos baudžiamojo įstatymo pakeitimai, Teisingumo ministerijos vertinimu, didžiąja dalimi buvo orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos griežtinimą ir Lietuvos baudžiamojoje politikoje, įskaitant teisėkūros aspektą, iki šiol vis dar jaučiama bei pasireiškia iš sovietmečio paveldėta ir anuomet vyravusi baudimo ideologija“, – rašoma rašte.
Širinskienei nepatiko
Ilgų diskusijų priimant šiuos pakeitimus nekilo. Jam paprieštaravo tik Agnė Širinskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad maždaug tūkstančiui dabar bausmę atliekančių žmonių jos gali būti sušvelnintos.
„Kol kas negirdėjome jokio papasakojimo ir paaiškinimo, kaip gi tie žmonės, staiga atsidūrę gatvėje, bus integruoti į visuomenę. O gal jie integruojami dabar“, - piktinosi Seimo narė.
Ji piktinosi ir dėl to, kad keičiasi tai, kas bus laikoma ypač didelio masto kontrabanda, dabar tai laikoma 12500 eurų, po pakeitimų tai bus 45 tūkst. eurų.
„Panašiai vyksta ir su kitomis veikomis, kurios nėra panašios į vištos vagystę, o apima ekonominius nusikaltimus prieš valstybę ir finansų tvarumą, pavyzdžiui, muitinės apgaulė, neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis“, - sakė ji, reziumavusi, kad šie pakeitimai kelia grėsmę visuomenei ir valstybei.
Tiesa, pritarimo tokiam požiūriui Seimo salėje nebuvo, 65 parlamentarams balsavus už, o 2 susilaikius, įstatymas buvo priimtas.
Džiaugėsi pakeitimais
Po sėkmingo balsavimo teisingumo Ewelina Dobrowolska feisbuke rašė, kad iki šiol Lietuvos baudžiamoji politika nuosekliai griežtėjo, dažnai priimant reaktyvius sprendimus reaguojant į atitinkamus, itin didelį rezonansą keliančius atvejus šalyje.
„Itin griežta baudžiamoji politika davė savo rezultatus – Lietuva tebėra viena iš lyderių pagal įkalintų asmenų skaičių ES, o laisvės atėmimo bausmė taikoma neproporcingai dažnai, dėl ko Lietuvos baudžiamasis įstatymas negali būti prilygintas šiuolaikinės baudžiamosios politikos tendencijas atspindintiems Vakarų Europos valstybių baudžiamiesiems įstatymams“, - rašė ji.
„Tokio pobūdžio bei apimties pakeitimų, kuriais sistemiškai subalansuojama valstybės baudžiamoji politika, atsižvelgiama į šių dienų ekonomines realijas, nustatomos teisingos ir proporcingos bausmės už nusikalstamų veikų padarymą, BK nėra regėjęs“, - rašė ji.
Ji akcentavo, kad nuo 2003 m. nebuvo peržiūrėtos sumos, nuo kada kyla atsakomybė.
„Pažymėtina, kad BK projektu yra ne tik švelninama baudžiamoji atsakomybė, bet ir siekiant, kad itin griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis būtų baudžiama už pačius pavojingiausius ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančius turtinius, ekonominius ir finansinius nusikaltimus – sugriežtinama atsakomybė už pavojingiausius ekonominius bei finansinius nusikaltimus, tokius kaip kreditinis sukčiavimas, nusikalstamas bankrotas, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį, skolininko nesąžiningumas, apgaulinga buhalterija, mokesčių nesumokėjimas ar jų vengimas ir pan. Įgyvendinant šiuos pokyčius BK taip pat papildomai kriminalizuojami net 7 nauji sunkūs ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai“, - rašė ministrė.
Be to, pasak E. Dobrowolskos, dėl šių pakeitimų žmonės nebus masiškai paleidžiami iš įkalinimo įstaigų.
„Bazinės atsakomybės atsiradimo ribos nėra keičiamos ar naikinamos, tačiau įtvirtinama aiški daugelio nusikalstamų veikų gradacija bei atsakomybės ribos, leidžiančios teisingai bei proporcingai taikyti baudžiamąją atsakomybę“, - rašė ji.
Pakeitimai įsigalios nuo birželio 1-osios, jei juos pasirašys prezidentas.
Naminukės gerbėjams – geros žinios
Vienas svarbus pokytis – baudžiamoji atsakomybė nebegrės tada, kai pas žmogų bus rastas vien aparatas naminei degtinei gaminti.
Dabar nusikaltimu bus laikoma tik naminukės gamyba turint tikslą ja prekiauti. Naminės „varymas“ savo reikmėms, kai pagaminama iki 10 litrų, bus baudžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).
Kaip pastebi įstatymo rengėjai, jau dabar su mūsų įstatymais sukurta absoliučiai nelogiška situacija: jei žmogus savo reikmėms gamino iki 10 litrų degtinės, bauda jam numatyta ANK, tačiau praktikoje to įgyvendinti neįmanoma, nes, radę naminukės aparatą, pareigūnai kelia BK bylą.
„Taigi, šiuo metu pagal baudžiamąjį įstatymą bet koks faktinis disponavimas minėtu aparatu yra laikomas nusikaltimu, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Gali būti, kad naminukės gamyba savo reikmėms ateityje išvis bus legalizuota, apie tai Seime taip pat vyksta diskusijos.
Ginčai dėl kontrabandos
Išsprendžiama ir įsisenėjusi, bet daug aistrų iki šiol tebekelianti problema. Jau ne vienus metus su sunkiais nusikaltimais dirbantys apygardų teismai priversti narplioti bylas, kai jaunuoliai internetu nusiperka kelias suktines kanapių ar porą tablečių.
Pagal iki šiol buvusį reglamentavimą, tai laikoma narkotikų kontrabanda, už ką privaloma skirti laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų. Jau seniai teisės mokslininkai, pareigūnai ir teisėjai sutaria, kad tokia situacija nenormali.
Pakeitimais narkotikų ar ginklų gabenimas bus įtrauktas ne į BK straipsnį, pagal kurį kyla atsakomybė už kontrabandą, o perkeltas į skyrius, kur numatytos bausmės už psichotropines medžiagas ar neteisėtą disponavimą ginklais.
Tokie pakeitimai jau ne kartą siūlyti Seime, tačiau jie būdavo blokuojami didesnės dalies politikų, argumentuojant, esą tai palengvintų gyvenimą narkotikų kontrabandininkams. Tai – absoliutus melas. Didelius kiekius narkotikų per sieną vežantys nusikaltėliai, kaip ir dabar, bus teisiami už platinimą, už tai gresianti bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.
Pagrindinis pokytis – paštu kelis gramus atsisiųsti sugalvojęs jaunuolis bus teisiamas tik dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, o ne turės atsakyti kaip pavojingas kontrabandininkas, kurį pataisyti gali tik ilgi metai kalėjime
„Apie 90 proc. atvejų narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra siunčiamos asmeninėms reikmėms – sulaikomi itin maži kiekiai, o siuntų gavėjai dažniausiai yra jauni arba tam tikromis ligomis sergantys asmenys, kurie dėl lengvabūdiškumo, patirties stokos ir kitų priežasčių nevisiškai suvokia savo elgesio pasekmes, – rašoma aiškinamajame rašte. – Absoliučios daugumos nusikalstamų veikų, praktikoje patenkančių į BK 199 straipsnio 4 dalies (kontrabandos) taikymo sritį, pavojingumas nėra didelis ir juolab neatitinka sankcijos griežtumo.“
Nors iš pradžių abejonių dėl pakeitimų turėjo tiek policija, tiek prokuratūra, po diskusijų rastas kompromisinis variantas, kuris priimtinas ir jiems.
Pakeitimai palies ir cigarečių kontrabandininkus. Baudžiamoji byla, kaip ir dabar, bus keliama dabar, jei kontrabandininkas įklius su prekėmis, kurių vertė daugiau nei 7500 eurų. Tačiau griežtesnė bausmė jam grės tada, kai kontrabanda viršys 15 tūkst. eurų, dabar ši suma 12 500 Eur.
Lietuva išsiskiria griežtumu
Dabar kalėjimas grės tik tada, kai pavogto turto suma viršytų 500 eurų, dabar ši suma – 250 eurų.
Jei grobio vertė būtų virš 15 000 tūkst. eurų, tai būtų laikoma apysunkiu nusikaltimu, o nuo 37 500 Eur jau būtų sunkus nusikaltimas. Pakeitimai taip pat galioja ir kalbant apie sukčiavimus, turto prievartavimą, pasisavinimą ar iššvaistymą.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, sumos, nuo kurių kyla baudžiamoji atsakomybė, kur kas didesnės. Šiuo metu Lietuvos įstatyme didelės vertės turtas laikoma 12 500 eurų, o, pavyzdžiui, Lenkijoje tai – 230 tūkst. eurų, Slovakijoje – 26 600, Austrijoje – 300 tūkst., Estijoje – 40 tūkst.
Su pokyčiais atsiras ir nauja sąvoka. Šiuo metu nesvarbu, ar pavogsi 12 500 eurų, ar 2 milijonus, pagal įstatymą tai – didelės vertės turtas. Po pakeitimų atsiras nauja, labai didelės vertės turto, sąvoka, tai – 750 MGL viršijanti suma.
Rengėjų įsitikinimu, šiuo metu sumos, už kurias kyla atsakomybė, yra gerokai atitrūkusios nuo tikrovės ir neatitinka realios ekonominės padėties šalyje.
„Lietuva Baudžiamojo kodekso griežtumu neigiamai išsiskiria iš ES valstybių narių – laisvės atėmimo bausmė skiriama daug dažniau negu kitose ES valstybėse, o skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės ne tik itin griežtos, bet orientuotos ir į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą. Dėl to Lietuva pirmauja ES ir pagal kalinių skaičių“, – pastebi įstatymo rengėjai.
Prekybos įmonės asociacijos atstovai anksčiau Delfi perdavė: kadangi apatinė nedidelės turto sąvokos riba nesikeičia, ji išlieka 150 eurų, naujieji įstatymai jų tiesiogiai neliečia.
Prekybininkai jau anksčiau kaip didžiausią problemą yra įvardinę ilgapirščių pomėgį apskaičiuoti, kad jų grobis neviršytų 150 eurų, tuomet tai užtraukia tik administracinę atsakomybę. Delfi rašė ir apie problemą Lietuvoje, kai privagiama turto net už tūkstančius eurų, tačiau, pagal teismų praktiką, tai – ne nusikaltimas.
Perkelti stulpelį – nebe nusikaltimas
Pakeitimais iš Baudžiamojo kodekso visiškai išbraukiami keli straipsniai, kurie praktikoje nenaudojami.
Pavyzdžiui, dažnas turbūt net nustebtų išgirdęs, kad už neteisėtą žemėnaudos riboženklio pakeitimą gali grėsti netgi areštas. Siūloma tai perkelti į ANK.
Taip pat norima dekriminalizuoti trukdymą profesinių sąjungų veiklai, kadangi Lietuvoje šis įstatymas pritaikytas tik vieną kartą istorijoje.
Visgi tokiam pokyčiui nepritarė profsąjungos, argumentuodamos, kad nors ir nenaudojamas, bet svarbus simboliškai, nes rodo, kad valstybės gina profsąjungas.
Išbraukiamas BK 186 str., kuris kriminalizuoja turtinės žalos padarymą apgaule. Kadangi niekam neaišku, kuo tai skiriasi nuo sukčiavimo, nuspręsta, kad ši norma – perteklinė ir nekurianti pridėtinės vertės.
Dekriminalizuojamas neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims, kai nėra padaroma didelė žala.
Pokyčiai – per maži?
Teisės instituto ekspertai, dalyvavę diskusijose dėl šių įstatymų, įsitikinę, kad šie pokyčiai – per mažai ambicingi.
„Kaip aiškinamajame rašte teisingai nurodoma, baudos po BK priėmimo buvo padidintos daug kartų. Savo ruožtu pažymime, kad gan objektyvus ekonominis ir socialinis rodiklis, lemiantis nemažos visuomenės dalies ekonominę galią, – minimalus mėnesinis darbo užmokestis – nuo BK įsigaliojimo iki pernai metų pakilo nuo 124,55 Eur iki 607 Eur, tai yra penkis kartus.
Dėl to nusikaltimų pavojingumą apibrėžiančios vertės (ypač – sunkių nusikaltimų) turėtų būti keičiamos labiau – didinamos ne tris, o bent jau keturis kartus. Juo labiau 750 MGL (37 500 Eur) laikyti sunkaus nusikaltimo riba, manytume, nebūtų labai adekvatu ir proporcinga.
Siūlytume šią ribą kelti bent jau iki 1000 MGL (50 000 Eur). Atitinkamai siūlome didelę vertę apibrėžti kaip 500 MGL viršijančią, o labai didelę vertę – kaip 1000 MGL viršijančią“, – įsitikinę ekspertai.
Kritikuojama ir tai, kad niekur nekeliama apatinė turto vertės riba, skirianti baudžiamąjį nusižengimą nuo administracinio, ji lieka 3 MGL.
„Būtų nuosekliau padidinti ir ją – bent iki 5 MGL dydžio. Kažin ar dėl 150 Eur vertės daikto vagystės verta organizuoti baudžiamąjį persekiojimą. Manytume, pakaktų administracinės teisenos“, – pažymi teisės institutas.
