„Vadovėlis yra viena iš priemonių, kurią mokyklos gali naudoti. Esami vadovėliai galioja ir juos galima panaudoti galbūt ne pilna apimtimi, bet galima naudoti ir mokant pagal atnaujintas programas“, – Eltai sakė R. Skaudžius.
„Kaip pavyzdį galime paminėti Pitagoro teoremą. Ji niekur nedingsta, nesikeičia, tai iš esmės galima tą dalį vadovėlio panaudoti, kur apie tai kalbama“, – pridūrė jis.
Anot viceministro, ministerija žada mokykloms skirti papildomų lėšų naujiems, pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas parengtiems vadovėliams įsigyti.
„Kita vertus, ministerija yra radusi ir skirs papildomų lėšų įsigyti vadovėliams“, – patikino viceministras.
„Labai svarbu, kad mokyklos turėtų lėšų, tai jos turi tas įprastas lėšas, kurios yra ugdymo priemonėms skirtos, ir ministerija yra papildomai radus beveik dvigubai lėšų tiek, kiek yra skiriama, iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų“, – pridūrė R. Skaudžius.
Jis pažymėjo, kad ministerija reguliariai susitinka su leidyklų atstovais ir renka informaciją, kuriuos vadovėlius ketinama išleisti naujai.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su leidyklomis, turime reguliariai susitikimus, turime susirinkę informaciją, kuriuos vadovėlius ketina išleisti naujai arba atnaujinti. Pagal jų pateiktus duomenis, iki rugsėjo 1 dienos turėtų būti atnaujinti apie 50 vadovėlių“, – teigė viceministras.
„Vadovėlis yra viena iš priemonių, tai yra mokytojų, kurie apskritai nenaudoja vadovėlių, yra mokytojų, kurie dirba tik iš vadovėlio. Tai, matyt, reikės ieškoti balanso. Bet kokiu atveju, mokytojas turi pasižiūrėti, kokie yra skirtumai bendrosiose ugdymo programose ir taip taikyti tą ugdymo procesą, kuris vyksta pamokoje“, – pridūrė R. Skaudžius.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį pasidalino mokytojų nuogąstavimais dėl nuo rugsėjo nelyginėse klasėse pradedamų diegti atnaujintų bendrojo ugdymo programų.
„Bent lietuvių kalbos ir literatūros disciplinoje pasirengimas perėjimui prie naujų mokymo programų yra praktiškai nulinis. Nėra nieko: jokio aiškumo, jokių vadovėlių, jokios medžiagos, jokių mokymų, jokių pavyzdžių, net neaišku, kaip ir iš ko vyks egzaminai.
Nors visi laukė, kol kas visiška tuštuma. Panašiai kalba ir kitų disciplinų mokytojai. Ir nesuprantu, kodėl reikia taip skubėti, jeigu naujovei visiškai nepasirengta“, – mokytoją iš Marijampolės Reginą Dilienę cituoja G. Sarafinas.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kaip jai jau įprasta, įjungia savo abuojumą ir paskelbia: Lietuvos mokytojai kūrybiški ir net nesant vadovėlių jie patys per vasarą pasirengs darbui rudenį“, – feisbuko įraše priduria G. Sarafinas.
Kartu ir mokytojai pastatyti į labai bjaurią padėtį ir dalis jų, tiesą sakant, jau desperacijoje, rašo jis.
„Pats artimiausias milžiniškas pokytis, kuris laukia mokyklų, susijęs su tuo, kad jau nuo šių metų rugsėjo 1-osios dalis mokinių pradės mokytis pagal naująsias mokymo programas. Iš tiesų labiausiai nepasisekė dabartiniams dešimtokams, būsimiems vienuoliktokams, kurie savo kailiu turės išbandyti net kelių reformų/naujovių plentvolį. Būtent jie (taip pat ir devintokai bei kitos nelyginės klasės) bus mokomi jau pagal atnaujintas mokymo programas“, – feisbuko įraše priduria G. Sarafinas.
„O dalis mokytojų jau nuleido rankas ir nieko nebesako, jie tiesiog apsisuka ant kulno ir išeina. Tiksliau išeis šią vasarą. Kalbu apie mokytojus – senjorus. O tokie į pensiją jau išėję pedagogai sudaro 9 proc. visų mokytojų Lietuvoje. Ir jie pagelbėti į mokyklas buvo atėję tiesiog savo gera valia. Bet matydami tokią sujauktį ir tokį nepasiruošimą, jie jau pareiškė mokyklų vadovams, kad pagal atnaujintas mokymo programas jie nedirbs, nes nėra nei iš ko, nei su kuo dirbti. Daugybė mokyklų ir mokytojų jau ir iki šiol nespėdavo savo mokiniams perteikti visos medžiagos pagal ligi šiol veikusias mokymo programas, o atnaujintos mokymo programos viską dar labiau išplėtė. O mokykloms talkininkavę mokytojai-senjorai tokiems eksperimentams nepasirašo. Ir tiesiog išeina“, – feisbuko įraše priduria G. Sarafinas.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo įsakymu patvirtino 44 bendrąsias mokyklines programas.
Iš viso buvo atnaujintos 47 bendrojo ugdymo programos. Atnaujintos programos nuo kitų mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos, o likusiose klasėse – nuo 2024 m.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) teigimu, ugdymo turinį buvo nuspręsta atnaujinti dėl pokyčių švietime, atsižvelgta į naujausius mokslo pasiekimus, tarptautinių tyrimų ir nacionalinių pasiekimų patikrinimų rezultatus, tarptautinių organizacijų ekspertų rekomendacijas.
