Skaičiai išaugo
„Maisto banko“ komunikacijos vadovės Miglės Petronytės duomenimis, šiuo metu Panevėžio padalinys nuo iššvaistymo išgelbėtu maistu remia 10 500 sunkumus patiriančių žmonių.
Parama perduodama 39 Panevėžio miesto ir rajono organizacijoms, bendrai padalinys remia 149 organizacijas.
Taip pat kas antrą mėnesį Panevėžio mieste ir rajone daliname Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo perkamą paramą maistu. Mieste šią paramą gauna 6 047 žmonės, rajone – 3 367 žmonės.
Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu parama maistu pasinaudojo 3776 panevėžiečiai, rajone – 3 273 gyventojai.
Eilės prie maisto
Europinė parama maistu Panevėžio padalinyje bus dalinama gegužės 2, 3, 4, 5, 8 dienomis.
„Maisto banko“ atstovų teigimu, skurstančiųjų daugėja, todėl natūralu, kad didėja ir eilės. Kaip jau tapo įprasta, pirmosiomis labdaros dalijimo dienomis, visada susirenka daugiausia žmonių ir nutįsta netrumpos eilės.
„Maisto banko“ darbuotojai pripažįsta, kad labai stengiasi, jog tokių eilių nebūtų, bet jos vis tiek susidaro.
„Paramos gavėjams asmeniškai informuojame kokiu laiku atvykti. Kad nesusidarytų eilės, stengiamės laiką paskirstyti tam tikrais intervalais, tačiau maistas taip reikalingas, jog daugelis ateina daug anksčiau nei nurodyta, todėl ir susidaro eilės“, – teigė M. Petronytė.
Skursta kas penktas gyventojas
Anot M. Petronytės, prašančiųjų paramos skaičius šiais metais stipriai išaugo. „Maisto bankas“ padeda beveik 20 tūkst. žmonių daugiau nei pernai. O šalyje skursta apie 500 tūkst. gyventojų.
„Skurdo statistika Lietuvoje negailestinga – skursta kas penktas šalies gyventojas. Tai yra apie 500 tūkst. žmonių. Naujausia Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo apklausa parodė, kad 12 proc. gyventojų trūko pinigų net maistui įsigyti – vienam svarbiausių žmogaus fiziologinių poreikių“, – teigė ji.
Misija – dvipusė
Pasak M. Petronytės, naujausias Žemės ūkio ministerijos tyrimas rodo, kad Lietuvoje per metus prarandama/išmetama beveik 400 tūkst. tonų maisto. Nors daugiausiai išmeta namų ūkiai, tačiau 21 proc. sudaro Žemės ūkyje prarandamas maistas, 12 proc. prekybos tinklų utilizuojami neparduoti maisto produktai.
„Tad iš kur gauti maisto – šaltinių yra, tačiau čia labai svarbus atsakingas maisto turėtojų (pardavėjų, augintojų, gamybininkų) požiūris. Juk verčiau nemesti, o pasidalinti su stokojančiais žmonėmis. Taip prisidedame ne tik prie socialinės pagalbos žmogui, bet ir tausojame aplinką – maisto švaistymas tiesiogiai atsakingas už 10 proc. pasaulinių emisijų, tai vienas iš tiesioginių klimato kaitos sukėlėjų. Tuo pačiu maistu užauginti naudojami žemės resursai, energija, laikas, investuojama lėšų. Išmetimas reiškia, jog visi šie resursai sunaudojami veltui. Tad „Maisto banko“ misija yra dvipusė – iš vienos pusės siekiame padėti žmogui, iš kitos – mažinti klimato kaitą“, – kalbėjo M. Petronytė.
