„Manyčiau, kad visų pirma demokratijoje tai, kad vyksta diskusija yra gerai, kitaip ir negali būti, tačiau konkrečiai dėl brigados klausimo esu ne kartą pasisakiusi, kad geriausia, jog mes viešai kaip valstybė turėtume bendrą, vieną poziciją“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi, pasak jos, visų Lietuvos politikų tikslas yra vienas – Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje.
„Ir, tiesą pasakius, dėl siekio, dėl tikslo visų politikų abejonių nėra – mes norime kuo stipresnės, kuro didesnės mūsų Aljanso partnerių, mūsų artimiausių partnerių buvimo Lietuvoje. Ir to visi – kiekvienas savo lygiu – siekiame“, – akcentavo ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat pasidžiaugė, kad pagaliau tiek Europos Sąjungos Rytų flango valstybių, tiek ir kitų šalių narių pozicijos dėl geopolitinės situacijos yra labai panašios.
„Galiu pasakyti apie savo susitikimus su kolegomis iš Vokietijos. Ką tik grįžau iš Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijos, kuri vyko Prahoje. Ir galiu pasakyti, kad iš esmės santykis ir požiūris į situaciją – tame tarpe ir Vokietijos kolegės parlamento pirmininkės – yra labai panašus į mūsų požiūrį“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Tai nuotaika grįžus iš tokių konferencijų yra labai pozityvi, nes jei anksčiau Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija kalbėjo skirtingai nuo kitų šalių, dabar tas balsas yra labai panašus“, – taip pat pažymėjo ji.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad klausimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje yra nepelnytai politizuojamas. Anot jos, nuolatinis brigados sutarimo kvestionavimas yra paremtas politikų noru sukurti dirbtines problemas ir jas sprendžiant „užsidirbti taškų”.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Diskusijos šia tema kilo dar praėjusiais metais, kai konservatorių partijos lyderiai sukritikavo pačių deleguotą krašto apsaugos ministrą A. Anušauską, po to kai šis pritariamai paantrino Lietuvoje viešėjusiai Vokietijos gynybos ministrei dėl to, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų.
Debatą paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
Dėl pastarųjų pareiškimų užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos. Opozicijai priklausantys politikai teigė, kad Lietuvos diplomatijos vadovas sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.
Diplomatiškiau elgtis politikus yra paraginusi ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Šią savaitę, antradienį, Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ publikuotame interviu prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad diskusijų dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje nereikėtų pernelyg išpūsti. G. Nausėda viliasi, kad galutinis šių užvirusių diskusijų rezultatas bus visos Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje.
