„Klausimus dėl vadovų sutarimo kelia turbūt ne diplomatai, nes diplomatams vadovų sutarimas yra aiškus. Klausimą kelia politikai. O kai kelia politikai, tai ir tikslai yra politiniai: turbūt, pavyzdžiui, užsidirbti sau taškų ar dirbtinai sukurti problemą ten, kur jos nėra, o paskui vaizduoti, kad ją sprendžia. Šie politiniai žaidimai šiuo atveju yra blogi, nes jie yra susiję su labai pamatiniu Lietuvos saugumo interesu. Tokių žaidimų šia tema neturėtume žaisti“, – trečiadienį LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.

„Brigados klausimas, kuris iš tikrųjų visiškai nepelnytai politizuojamas, turėtų nustoti būti diskutuojamas kiekviena pasitaikiusia proga“, – pridūrė ji.

Anot jos, prezidentas G. Nausėda savo susitikimo su Vokietijos kancleriu metu sieks susitarti dėl kaip galima greitesnio komunikato dėl Vokietijos brigados vykdymo.

„Prezidentas eina su žinute, kad memorandumas, kuris buvo pasirašytas tarp jo ir kanclerio Scholzo, galioja ir jis turėtų būti vykdomas kaip galima sparčiau. Lietuva daro savo namų darbus susijusius su infrastruktūra – karine, ir iš dalies civiline, kuri skirta tam, kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą nuolatiniam dislokavimui jau 2026 m.“, – aiškino ji.

Prezidento vyriausioji patarėja tikino, kad pasiruošimas priimti vokiečių brigadą yra vykdomas ir kad Krašto apsaugos ministerija tai daro gerai.

„Tai įgyvendinti turi vykdomoji valdžia. Manau, kad Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė iš Lietuvos pusės tą daro ir tą daro gerai. Iš Vokietijos pusės tai daro taip pat Bundesveras ir jų Gynybos ministerija“, – tvirtino ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu išvakarėse susilaukė raginimų spausti kanclerį dėl vokiečių karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis susitikimą pavadino „savotišku Vaterlo mūšiu”, teigdamas, kad tai paskutinis šansas sutarti, jog vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje.

 Gitanas Nausėda

ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.

Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.

Diskusijos šia tema kilo dar praėjusiais metais, kai konservatorių partijos lyderiai sukritikavo pačių deleguotą krašto apsaugos ministrą A. Anušauską, po to kai šis pritariamai paantrino Lietuvoje viešėjusiai Vokietijos gynybos ministrei dėl to, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų.

Debatą paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.

Dėl pastarųjų pareiškimų užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos. Opozicijai priklausantys politikai teigė, kad Lietuvos diplomatijos vadovas sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.

Diplomatiškiau elgtis politikus yra paraginusi ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.

Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.

Šią savaitę, antradienį, Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ publikuotame interviu prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad diskusijų dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje nereikėtų pernelyg išpūsti. G. Nausėda viliasi, kad galutinis šių užvirusių diskusijų rezultatas bus vi

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)