Pasak Prezidentūros, susitikime planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.
Trečiadienį prezidentas sakė kalbą Körber-Stiftung instituto renginyje, kur pabrėžė, jog tvirta ir ryžtinga Vokietijos lyderystė yra itin svarbu Europos Sąjungai.
Šalies vadovo vizito išvakarėse G. Nausėda susilaukė raginimų spausti O. Scholzą dėl vokiečių karių brigados dislokavimo Lietuvoje.
Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio, G. Nausėdos vizitas Vokietijoje yra veikiausiai paskutinė proga užsitikrinti, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Aš sakyčiau, kad tai bus savotiškas Vaterlo mūšis (...) Atsiminkime, kad NATO viršūnių susitikime susitinka viršūnės ir Vokietijos kanclerio pozicija yra esminė. Tad labai tikiuosi, kad rytoj prezidentas įtvirtins variantą iki brigados dydžio padidinti Lietuvoje nuolat dislokuotas sąjungininkų sausumos pajėgas“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Diskusijos šia tema kilo dar praėjusiais metais, kai konservatorių partijos lyderiai sukritikavo pačių deleguotą krašto apsaugos ministrą A. Anušauską, po to kai šis pritariamai paantrino Lietuvoje viešėjusiai Vokietijos gynybos ministrei dėl to, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų.
Debatą paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
Dėl pastarųjų pareiškimų užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos. Opozicijai priklausantys politikai teigė, kad Lietuvos diplomatijos vadovas sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.
Diplomatiškiau elgtis politikus yra paraginusi ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Šią savaitę, antradienį, Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ publikuotame interviu prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad diskusijų dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje nereikėtų pernelyg išpūsti. G. Nausėda viliasi, kad galutinis šių užvirusių diskusijų rezultatas bus visos Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje.
