Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siekiama apmokestinti Lietuvoje veikiančius bankus, Seime finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė balandžio 20-ąją. Planuojama, kad surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų – bus skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.
Per pateikimą už solidarumo mokesčio įvedimą balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo 6, 14 balsuodami susilaikė.
Projektui pritarė beveik visi Seimo konservatoriai, kuriuos parėmė opozicinės frakcijos – darbiečiai, demokratai, socialdemokratai, valstiečiai ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Nuomonės valdančiųjų Laisvės frakcijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos gretose išsiskyrė, tačiau dauguma šių frakcijų atstovų balsuodami susilaikė arba buvo prieš.
Mitalas: sprendimas nederintas, nepristatytas, tik palopytas
„Aš, aišku, kalbu žinodamas, kad mano kalba gal lūžio taško neišprovokuos, bankus apmokestinti Seimas mėgsta.
Suprantu, kad poreikis finansuoti šalies gynybos stiprinimą tikrai yra, suprantu, kad Europoje susiklostė išskirtinė padėtis bankų sektoriuje. Bet ar, matant kapšą pinigų ir bandant jį paimti tokiu būdu į valstybės biudžetą, mes nepadarysime sau meškos paslaugos, kuri yra didesnė už tą kapšą pinigų. Aš tik keletą minčių pasakysiu ta tema.
Siūloma įvesti mokestį bankams – vienam sektoriui, kuris ir dabar moka didesnį pelno mokestį nei visi kiti verslo subjektai. Sektoriui, kuriam buvo žadėta įvesti padidintą pelno mokestį laikinai, bet Seimas nutarė įvesti nuolat, taip sulaužydamas anksčiau duotą pažadą.
Siūloma įvesti mokestį pajamoms nuo palūkanų, ne bendram kažkokiam veiklos rezultatui, kuris vienoj ar kitoj srity gali būti neigiamas ar teigiamas, bet šitas pasiūlymas to visiškai neverta. Įvedamas mokestis už nuo pajamų už palūkanas.
Siūloma įvesti mokestį jau nuo gegužės 1 dienos. Visi mokesčiai, kuriais bloginama mokesčių mokėtojų padėtis turi būti priimti bent 6 mėnesiai iki įsigaliojimo, visi verslo reguliaciniai pakeitimai – laikantis dviejų datų taisyklės, išlaikant bent trijų mėnesių terminą. Dabar siūloma nei to, nei ano nepaisyti.
Ir maža to – sprendimas atrodo per vieną dieną nuo Lietuvos banko idėjos virto į oficialią poziciją ir sprendimą, nederintas, nepristatytas, palopant po vieną kitą dalyką nuo pirmosios redakcijos, bet tik tiek.
Man toks kelias neatrodo priimtinas. Seimas gali <...> pagilinti, sakyčiau, precedentą, kuris bylos, kad, jei pamatom kažką, kas didelį pelną neša, imkime tą ir apmokestinkime papildomai“, – Seimo posėdžio metu dėstė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Bagdonas: tai – pavojingas precedentas
Apie pavojingą precedentą kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas.
„Šiandien seniūnų posėdžio metu šis klausimas buvo pavadintas „bankų nuskalpavimo mokesčiu“ ir tai tikrai nedžiugina. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais daugelis iš mūsų tikrai turime priekaištų Lietuvoje veikiantiems bankams, tačiau toks apmokestinimas, vadinamas solidarumo mokesčiu, yra pavojingas precedentas mūsų šalyje.
Manau, vienas iš pagrindinių mūsų tikslų turėtų būti konkurencija bankų sektoriuje, ir kad Lietuvos gyventojai gautų kuo kokybiškesnes bei prieinamas paslaugas. Manau, kad tokie valdžios sprendimai nerimą kelia ne tik Lietuvoje šiuo metu veikiantiems verslams, bet ir planuojantiems investuoti Lietuvoje, nes bet kuris sektorius, kuriam sekasi šiuo metu sėkmingai, arba geriau nei kitiems, gali įžvelgti pavojų, kad valdžia bet kada gali sugalvoti juos apmokestinti“, – komentavo parlamentaras.
O kaip konservatoriai vertina tokią koalicijos partnerių laikyseną?
Lingė: į bankus žiūrime kitaip, nei liberalai
Delfi kalbintas konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad ji suprantama – esą liberalai nuosekliai laikosi savo ideologinių nuostatų.
„Diskusija ir nuostatos buvo aiškios nuo paties modelio pasiūlymo pradžios, kai dar net ir neturėjome konkrečių projektų. Koalicijos partneriai išlieka nuoseklūs savo matyme, įsitikinimuose, matyt, labiau žiūrima į ideologinius kriterijus ir motyvus, tai dominuoja, kas liberalioms partijoms yra suprantama ir nuoseklu“, – teigė politikas.
Jo matymu, liberalai į bankus žiūri tik kaip į verslą, kai esą yra ir socialinis bankų vaidmuo: bankai turi atskirus reguliavimo įstatymus, griežtą priežiūrą, daugiau santykio su gyventojais, kai pavyzdžiui, siekiant mažinti grynųjų pinigų apimtis, darbo užmokestis yra pervedamas tik į bankų sąskaitas.
„Mes suprantame, kad piliečio, valstybės ir bankų santykis nebėra vien tik kokie gamybiniai verslo santykiai“, – pažymėjo M. Lingė.
Atsakydamas į liberalų nuogąstavimus, jis paneigė, kad bankų solidarumo mokestis yra precedentas ir vėliau bus apmokestini kiti pelningi sektoriai.
Teigia, kad bankų pelnai išaugo ne dėl jų pačių politikos
„To tikrai nėra. Juo labiau čia taip pat iškyla esminis požiūrio, vertybinis ginčas, kaip žiūrime į šitą reiškinį: ar viršpelnis, didelis ir geras pelnas yra atsiradęs iš priimamų sprendimų ir pasirinkto verslo modelio, ir nulemtos pagamintos produkcijos, ar vis dėlto yra tam tikros aplinkybės, kurios tai leidžia apibrėžti kaip ekonominę rentą <...>.
Mes matome, kaip bankai veikdavo ir kokius gaudavo pelnus. Tarkime, paskutiniais metais Lietuvos bankas aiškiai rodė kreivę, kaip ji eina nuoseklioje tiesėje, šiek tiek pakyla ar nusileidžia, bet tai yra vientisa kreivė. Ir tik praėjusiais metais yra šuolis į viršų, nors sprendimai niekaip nesikeitė, nei klientų buvo specialiai daugiau pritraukta, nei kažkokių kitų veiksmų padaryta. Tiesiog tai buvo nulemta aplinkybių: Europos centrinio banko sprendimų tiek valdant COVID-19, tiek valdant infliaciją, tiek ir susidarius aplinkybėms, kada <...> susiformavo likvidumo perteklius, jis yra labai didelis ir Europos centrinio banko sprendimai skatina tuos pinigus laikyti Centriniame banke, mokėti dideles palūkanas, kas taip pat leidžia uždirbti bankams. Bet tai nėra bankų specialūs bankų politikos veiksmai“, – aiškino M. Lingė.
Jis teigė, kad su opozicija dėl bendro veikimo bankų apmokestinimo klausimu tartasi nebuvo.
„Tartasi nebuvo <...>. Opozicija ir anksčiau savo veiksmais keldavo klausimus dėl bankų pelnų, ir panašių, sprendimų lūkestis formavosi, todėl tai vertinti reikia kaip natūralų jų palankų požiūrį“, – teigė parlamentaras.
Butkevičius: sutarimo su konservatoriais nebuvo
Su tuo, kad vieningas konservatorių ir opozicijos balsavimas dėl bankų solidarumo mokesčio buvo labiau atsitiktinis, sutiko ir Delfi kalbintas demokratų atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius.
„Visiškai nebuvo jokio bendro susitarimo“, – teigė politikas.
„Išskirtinis dalykas – nesuvaldyta situacija, lyginant su kitomis euro zonos šalimis. Baltijos šalys yra išskirtinės ir komerciniai bankai čia sukaupė didžiulius pelnus, tai tą dalį pelno, dėl tokios, sakyčiau, ir blogos Lietuvos banko priežiūros, reikia atiduoti valstybei įgyvendinti tam tikras priemones per viešuosius finansus“, – savo poziciją aiškino A. Butkevičius.
Tiesa, liberalų išsakomus argumentus jis teigė taip pat suprantantis: „Liberalų pozicija yra dėl to, kad jie mano, jog [apmokestinimas] gali neigiamai atsiliepti investicijoms, investuotojams signalas yra pasisiųstas. Yra ir kitų rizikų, bet čia daugiau pokalbis tarp finansininkų turi būti.“
Kalpokas: liberalių jėgų pozicija suprantama
Tai, kad Seime pečius surėmė konservatoriai ir opozicija, yra gana išskirtinės atvejis, teigė Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas I. Kalpokas.
„Ką mes iš tikrųjų matome paprastai, tai gana stiprų susipriešinimą tarp valdančiųjų ir opozicijos. O šiuo atveju pati didžiausia valdančioji partija, kuri opozicijos paprastai yra nurodoma kaip visų bėdų šaltinis, štai sulaukė ir palaikymo“, – Delfi sakė jis.
Liberalų laikysena bankų apmokestinimo klausimu, politologo vertinimu, yra suprantama, kaip ir, pavyzdžiui, socialdemokratų.
„Tai, kad abidvi liberalios partijos nebalsavo, yra savaime suprantama. Visgi papildomas apmokestinimas, mokesčių didinimas yra tai, kas liberalioms partijoms turėtų būti tabu. Šiuo atveju tai labai aiškiai pasimatė.
Vėlgi, pavyzdžiui, socdemai, papildomas apmokestinimas jiems, bent jau ideologiškai žiūrint, tikrai niekad nebuvo problema. Tik yra pagrindinis nuomonių išsiskyrimas, tai kam tie pinigai turėtų būti skiriami, ir čia diskusijų bus daugiau“, – dėstė I. Kalpokas.
Įspėja: galima tikėtis skaudesnio maišto
Bendrai matydamas, kaip Seime pasidalijo balsai, jis teigė nesistebintis – esą sprendimas apmokestinti bankus gali būti populiarus visuomenėje, iš to įmanoma užsidirbti politinių taškų.
„Bet, aišku, tas nuomonių išsiskyrimas valdančiojoje koalicijoje, ko gero, irgi yra tam tikra preliudija į mokesčių reformą, ir ten, ko gero, galima tikėtis panašios situacijos su liberaliomis partijomis, bet jau be opozicijos paramos konservatoriams“, – perspėjo I. Kalpokas.
„Čia toks grynai vienkartinis atvejis, kai skirtingos politinės jėgos, matydamos, kad tai yra populiarus sprendimas, iš racionalių paskatų nusprendė balsuoti taip, kaip balsavo. Vėlgi, liberalai, atstovaudami kitai visuomenės grupei, šiuo atveju buvo nuoseklūs savo ideologijos prasme“, – pridūrė politologas.
Ar konservatoriai gali įsižeisti dėl tokios partnerių pozicijos?
I. Kalpokas svarstė, kad to nebus:
„Manau, kad šiuo atveju didelės problemos nebus, nes tas sprendimas surenka palaikymą, kuris yra reikalingas. Bet, aš manau, kad čia tikrai bus papildomas postūmis užkulisinėms, pokiliminėms deryboms dėl mokesčių reformos, nes tikrai lygiai tokios paties, tik skaudesnio, liberalų maišto galima tikėtis ten. O skaudesnio būtent todėl, kad ten jau ir opozicija nepalaikys.“
