Aukščiausiasis teismas: statybos leidimas negalėjo būti išduotas
Vilniaus miesto apylinkės teismas aiškina, kad bylos nagrinėjimas užtruko, nes kelis metus vyko nesėkme pasibaigusi mediacija. Tačiau nėra apibrėžta, kiek laiko daugiausiai gali vykti mediacija, kaip nėra nustatyta, kiek kartų byloje mediacija gali būti pradedama iš naujo. Delfi domisi, ar toks neapibrėžtumas gali sudaryti prielaidas, kad viešąjį interesą liečiančios bylos metų metams gali užsigulėti teismuose.
Dėl daugiabučio statybų Žvėryno mikrorajone, D. Poškos gatvėje 18, LAT teisėjų kolegija, kurią sudarė Birutė Janavičiūtė, Janina Januškienė ir Algirdas Taminskas, galutine ir neskundžiama nutartimi nutarė, kad pradėtos daugiabučio statybos – neteisėtos. Toliau bylos nagrinėjimas buvo perduotas į apylinkės teismą, tačiau nuo 2019 m. teismas savo sprendimo taip ir nepaskelbė.
2019 metų gegužės 9 d. LAT nutartyje teigiama, kad statybos leidimas daugiabučiam namui D. Poškos g. 18, Vilniuje, negalėjo būti išduotas.
Tačiau nors Aukščiausiasis teismas ir nusprendė, kad statybos neteisėtos, teisę spręsti, ar reiks griauti nebaigtą statyti nelegalų namą, paliko žemiausios instancijos apylinkės teismui, kuris anksčiau jau buvo nusprendęs, kad statybos vyksta legaliai. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau buvo nusprendęs, kad statytojai šiuo atveju yra teisūs ir atmetė prokurorų ieškinį. Taip pat apylinkės teismas teigė, kad nėra pagrindo naikinti statybos leidimo. Vis dėlto LAT nutarė priešingai.
Viešąjį interesą gynęs Vilniaus apygardos prokuroras prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2014 m. lapkričio 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą. Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija tenkino šį prašymą.
Šiuo metu teismo neteisėtu pripažintą statinį valdo UAB „P18”. Ši įmonė anksčiau buvo sudariusi susitarimą su Lietuvos edukologijos universitetu. Juo remiantis, universitetas, šiuo metu prisijungęs prie Vytauto Didžiojo universiteto, „P18” perdavė 307,44 kv. žemės sklypą.
Daugiabučio statytojai šiame sklype buvo suplanavę įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau LAT teisėjų kolegija tokį susitarimą pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Be to, teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 18 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą.
Taip pat teismo nutartyje teigiama, kad daugiabutį statyti pradėjusi įmonė negalėjo nuomos pagrindu naudoti visą valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje pradėjo daugiabučio statybas. Dėl to, anot teisėjų, savivaldybė negalėjo išduoti statybos leidimo.
„Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais, konstatuoja, kad ginčo statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo UAB „P18“ leista ginčo valstybinės žemės sklypo teritorijoje statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, buvo neteisėtai išduotas“, – rašoma nutartyje.
Tačiau sprendimo, ar tenkinti prokuroro reikalavimą nugriauti nebaigtą statyti daugiabutį, LAT nepriėmė. Šį klausimą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio sprendimas anksčiau statytojui buvo palankus.
„Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, pirmiausia privalo išsiaiškinti, ar neteisėta statyba gali būti įteisinta ir jos padariniai gali būti pašalinti kitomis, t.y. mažiau statytojos teises varžančiomis, priemonėmis", - teigiama nutartyje.
Ir tai dar ne viskas, ką turėjo išsiaiškinti apylinkės teismas. „Teisėjų kolegija (…) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, taip pat turi išsiaiškinti, kas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą”, - dėstoma nutartyje.
Kam priklauso nebaigtas statysi daugiabutis
Kaip matyti Registrų centro dokumentuose, D. Poškos g. 18 sklypas yra 0.2095 ha dydžio. Tai yra valstybinės žemės sklypas, kurio dalis – 0.0621 ha – nuo 2012 m. liepos 17 d. išnuomota UAB „P18“. Nuomos terminas – 44 metai.
Žvėryno gyventojas: tai yra absurdų absurdas
Nors dar 2019 metais byla pasiekė Vilniaus miesto apylinkės teismą, jokio sprendimo iki šiol nėra priimto. Delfi pasidomėjo, kodėl taip ilgai tęsiasi bylos nagrinėjimas.
Su Delfi bendravę netoliese gyvenantys Žvėryno gyventojai teigė nesuprantantys, kodėl teisingumo reikia laukti taip ilgai.
„Tai yra absurdų absurdas. Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad statybos leidimas daugiabučiui išduotas neteisėtai, o jis stovi kaip stovėjęs. Byla į apylinkės teismą grąžinta dar 2019 m. Ir jokio sprendimo iki šiol nėra. Kiek dar reikės laukti? Jei Aukščiausiojo teismo nutartys nėra vykdomos, ko apskritai verti LAT sprendimai? Tai yra pasityčiojimas iš Aukščiausiojo teismo. Ir visa tai ant valstybei priklausančio sklypo. Kodėl valstybė negali priversti nugriauti tai, kas neteisėtai pastatyta jos sklype? Tai yra pasityčiojimas iš valstybės“, - teigė Žvėryno gyventojas Julius, prašęs neįvardinti jo pavardės.
Teismas nemano, kad byla užsigulėjo
Vilniaus miesto apylinkės teismo Delfi paklausė, dėl kokių priežasčių teismui nuo 2019 m. nepavyksta išnagrinėti bylos.
Teismo atstovas Giedrius Janonis pateikė štai tokį atsakymą: „Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai, viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui, uždarajai akcinei bendrovei „P18“, privačiam asmeniui ir valstybės įmonei Turto bankui dėl administracinių aktų, sandorių, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo. Byloje taip pat dalyvauja tretieji asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, visuomeninė organizacija Žvėryno bendruomenė, Valstybės įmonė „Registrų centras“ be savarankiškų reikalavimų.
2023 m. sausio 31 d. byloje buvo gautas pranešimas dėl mediacijos pabaigos. 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdis atidėtas VTPSI prašymu. 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdyje nebuvo Turto banko ir VTPSI atstovų, jų dalyvavimas kitame teismo posėdyje pripažintas būtinu. Taip pat teismas patenkino prašymą iškviesti į teismo posėdį ir apklausti ekspertą. Kitas teismo posėdis skiriamas nagrinėti 2023 m. gegužės 11 d. Kada bus baigta nagrinėti civilinė byla, nėra galimybės pasakyti.“
Jis pridėjo, kad bylos nagrinėjimas užtruko, nes 2020 m. prasidėjo mediacijos procesas. Tačiau jis šalims susitarti nepadėjo ir 2023 m. sausį mediacija nutrūko. G. Janonis dėstė, kad mediacijos proceso trukmė nėra reglamentuota.
Taigi, teoriškai šalys gali vėl pradėti mediaciją iš naujo. Jei procesas būtų atnaujintas, bylos nagrinėjimas ir vėl sustotų. Ir nevyktų tol, kol tęstųsi mediacija. Jei ji ir vėl nutrūktų, galėtų prasidėti ir trečia ar ketvirta mediacija. Anot G. Janonio, mediacijų skaičius byloje nėra ribojamas: „Taip, teoriškai gali šalys vėl teikti teismui prašymus dėl mediacijos iš naujo. Apie limitus nieko negirdėjau.“
Šiuo metu bylą nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda. Anksčiau bylą nagrinėjo kita teisėja – Kristina Lysionok. Jai perėjus dirbti į aukštesnės instancijos teismą pasikeitė ir teisėjas.
Būtent K. Lysionok 2020 09 08 priėmė nutarimą skirti mediatorių, mediacija keletą kartų buvo pratęsta (paskutinįsyk – 2022 05 31).
Teisingumo ministerija: teisėjas neturėtų leisti vilkinti bylos
Taigi, byla apylinkės teisme guli jau 4 metus. Ar tai nėra per ilgas laiko tarpas? Atsakyti į šį klausimą ir įvertinti situaciją Delfi paprašė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos.
Visuomenė iš teismų tikisi greitų sprendimų. Taigi, ar šis pavyzdys, kai iki šiol neįgyvendinta LAT nutartis, nekerta per pasitikėjimą teismų sistema?
Vis dėlto teisingumo ministrės atstovas Paulius Žeimys teigė, kad kol byla neišnagrinėta, ministrė negali vertinti proceso: „Kadangi Jūsų klausime minimas procesas dar nėra baigtas, teisingumo ministrė pateikti situacijos vertinimo negalėtų.“
Tačiau ministerija išsamiau pasisakė dėl mediacijos proceso.
Mediacijos terminai nėra apibrėžti, taip pat neapibrėžtas ir byloje galimas mediacijos skaičius. Tarkime, šiuo atveju nepavykus mediacijai, šalys ir vėl gali pradėti mediaciją, jai nepavykus po kiek laiko gali pradėti dar vieną. Ir taip byla gali būti nagrinėjama dešimtmečius. „Kaip vertinate tokią praktiką? Gal mediacijos procesą reiktų aiškiau reglamentuoti, kad bylos neužsigulėtų neribotą laiką?“ – Delfi paklausė ministerijos.
Teisingumo ministerijos atstovai nurodė, kad bylą nagrinėjantis teisėjas turėtų reguliuoti mediacijos procesą ir neleisti vilkinti bylos.
„Civilinio proceso kodeksas numato, kad ginčas gali būti perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu tuomet, kai tai nutartimi patvirtina civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (arba teisėjų kolegija). Tokiais atvejais bylos nagrinėjimas būna atidedamas ir nustatomas tikslus kito teismo posėdžio laikas. Iki jo teisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, gali būti pratęstas civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo. Tačiau vėlgi, šiuo atveju yra nustatomas naujas tikslus kito teismo posėdžio laikas.
Jie taip pat laikėsi pozicijos, kad teisėjas yra atsakingas už tai, kad nebūtų piktnaudžiaujama procesu ir kad byla būtų greitai išnagrinėta: „Nors Mediacijos įstatymas ar Civilinio proceso kodeksas nenustato ribojimų, kiek kartų konkrečioje teisme nagrinėjamoje byloje gali būti taikoma mediacija, vis dėlto verta pažymėti, kad teisinis reguliavimas turi būti taikomas sistemiškai. Civilinio proceso kodekse įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, kuris reiškia pareigą teismui imtis Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat pareigą šalims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Civilinio proceso kodeksas numato, kad būtent teismo posėdžio pirmininkas, t.y. bylą nagrinėjantis teisėjas, vadovauja teismo posėdžiui, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu.“
Anot ministerijos, iš pradžių ir buvo siūlyta, kad mediacija negalėtų tęstis ilgiau nei mėnesį. „Primename, kad 2016 m. Teisingumo ministerija buvo inicijavusi Vyriausybės Seimui pateiktus įstatymų projektus, kuriuose iš pradžių buvo siūlyta nustatyti, kad teisminė mediacija negali trukti ilgiau kaip 1 mėnesį, su galimybe šį terminą pratęsti dar 1 mėnesiui. Vis dėlto Seime buvo priimti sprendimai nustatyti lankstesnį reguliavimą, argumentuojant palikti diskrecijos teisę bylą nagrinėjančiam teisėjui valdyti procesą“, - nurodė Teisingumo ministerijos atstovai.
Teisininkė: labai svarbu kuo greitesnis teisinės taikos atkūrimas
„Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Simona Vilkelytė, atsakydama į Delfi klausimus, taip pat laikėsi pozicijos, kad labai svarbu kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas.
„Tais atvejais, kai vykdoma teisminė mediacija, ji turi tenkinti ir civilinio proceso uždavinius, vienas kurių yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas.
Teisės aktai nereglamentuoja, kiek ilgai gali trukti mediacija, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Žinoma, valstybė yra nustačiusi tam tikrą valstybės finansuojamų mediacijos valandų skaičių, tačiau tai netrukdo šalims susitarti dėl ilgesnio mediacijos proceso. Mediatoriaus pareiga yra tinkamai organizuoti mediacijos procesą ir tais atvejais, kai ginčo sprendimas nepasiekia progreso, mediatorius gali mediaciją baigti. Kai vykdoma teisminė mediacija, teisėjas nustato mediacijos vykdymo terminus, kurie gali būti pratęsti tik visoms šalims sutinkant.
Vis dėlto, anot S. Vilkelytės, kaip minėta anksčiau, vienas iš svarbiausių civilinio proceso uždavinių yra kaip galima greičiau ir efektyviau atkurti tarp šalių teisinę taiką, todėl tiek mediacijos terminas, tiek mediacijų skaičius neturėtų būti beribis.
Taip pat S. Vilkelytė paaiškino dėl senaties.
„Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo turi teisę pareikšti ieškinį teisme savo pažeistoms teisėms apginti. Terminai yra nustatyti siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir proceso efektyvumą. Bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams yra nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Pareiškus ieškinį teisme, ieškinio senaties terminas nutraukiamas, todėl teisminės mediacijos vykdymas neturi įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui. Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti skundų padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai”, - teigė S. Vilkelytė.
Teisėjas: mediacijos procesas objektyviai užtrunka
Teisėjų tarybos Delfi paprašė įvertinti praktiką, kai byloje vieną mediaciją gali keisti kita. Galbūt mediacijos procesą reiktų aiškiau reglamentuoti, kad bylos neužsigulėtų neribotą laiką?
Rūta Andriuškaitė perdavė Teisėjų tarybos komentarą: „Norėtumėme pažymėti, kad teisminė mediacija pripažinta tiek tarptautiniu, tiek valstybės lygiu ir vertinamas būdas, kurio paskirtis – padėti ginčo šalims išspręsti ginčą.
Remiantis Lietuvos teismų veiklos ataskaitos 2022 metų duomenimis, teisminės mediacijos procesų skaičius, lyginant 2020-2022 m., kasmet didėja. Praėjusiais metais buvo baigti 534 teisminės mediacijos procesai, 45 proc. iš jų baigti pasirašius taikos sutartis. Todėl tikime, kad ši priemonė ir toliau skatins taikaus ginčų sprendimo kultūrą visuomenėje, spręsti ginčus be teismo ir taip sumažinti teismo darbo krūvį bei padaryti teismus labiau prieinamus tokiems ginčams, kurie taikos keliu dėl kurių nors priežasčių nėra arba negali būti išspręsti.
Teisėjų taryba neturi informacijos apie teisinio reguliavimo problemas dėl kurių reikėtų keisti ar svarstyti šio instituto procedūrų pakeitimus.“
Ar šis pavyzdys, kai iki šiol neįgyvendinta LAT nutartis, nekerta per pasitikėjimą teismų sistema?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas Artūras Driukas situaciją įvertino štai taip: „Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad šalys yra bylos šeimininkės. Jeigu visos bylos šalys sutinka dėl mediacijos, sutinka dėl jos pratęsimo, iš esmės teismui nėra pagrindo neskirti mediacijos ar jos nepratęsti. Žinoma, teismas turi galimybę kontroliuoti mediacijos trukmę, tačiau prioritetas civilinėje byloje teikiamas ginčo išsprendimui, taikos tarp šalių pasiekimui, o ne proceso trukmei. Bylose, kuriose yra daug šalių, klausimai yra sudėtingi, mediacijos procesas objektyviai užtrunka. Tokiais atvejais sprendimai net ir mediacijoje priimami labai lėtai, ilgai svarstomos įvairios alternatyvos, derinamos susitarimo projekto sąlygos ir t.t.“
Prokuratūros reikalavimai
„Prokuroras šiuo metu palaiko tokius ieškinio reikalavimus:
1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo D. Poškos g. 18, Vilniaus mieste, suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre dalyje dėl 244 m2 ploto žemės sklypo dalies priskyrimo eksploatuoti kūrybinėms dirbtuvėms;
2. Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 17n, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo (jos teisių perėmėja – valstybės įmonė Turto bankas), ir L. K. dėl 0,0621 ha ploto žemės sklypo dalies nuomos dalyje dėl 244 m2 ploto žemės sklypo dalies išnuomojimo L. K.;
3. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2012 m. liepos 17 d. susitarimą dėl 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo dalyje dėl 244 m2 ploto žemės sklypo dalies išnuomojimo UAB „P18“;
4. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2013 m. lapkričio 20 d. susitarimą dėl 2012 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo dalyje dėl 244 m2 ploto žemės sklypo dalies išnuomojimo UAB „P18“;
5. Leisti statytojui UAB „P18“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti statinį; šių veiksmų neatlikus, įpareigoti statytoją per 6 mėnesius nuo termino perstatyti statinį pabaigos savo ir Vilniaus miesto savivaldybės (po 50 proc.) lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
6. Priteisti Lietuvos valstybei iš UAB „P18“ 17 900 Eur žalos atlyginimą“, - nurodė Prokuratūros atstovė.
Turto bankas: daug laiko pareikalavo nesėkme pasibaigęs mediacijos procesas
Anot Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės Rasos Kėkštienės, artimiausias teismo posėdis byloje paskirtas 2023-05-11.
„Statybos inspekcija palaiko prokuroro ieškinį, prašo jį tenkinti, savarankiškų reikalavimų nereiškia“, - teigė R. Kėkštienė.
Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Audrius Gelžinis teigė, kad NŽT taip pat palaiko prokuroro ieškinį.
Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius Delfi teigė, kad valstybės įmonė palaiko prokuroro poziciją ir savarankiškų reikalavimų nekelia.
Turto bankas šiame sklype, kuriame stovi ir nebaigtas statyti daugiabutis, valdo bendrabutį, tačiau jo parduoti šiuo metu negali. „Kol nėra atsakyta į klausimą dėl žemės sklypo naudojimo, Turto bankas negali parduoti valstybės turto“, - nurodė K. Vaitkevičius.
Jo teigimu, kol teismas neišspręs ginčo, bendrabučiui valstybinės žemės sklypas negali būti suformuotas.
Dėl kokių priežasčių šiuo atveju mediacija buvo nesėkminga?
„Mediacijoje dalyvavo daug suinteresuotų šalių: savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus Žvėryno bendruomenė. Mediacijos posėdžių vyko daug ir reguliariai, jau buvo parengtas susitarimas, tačiau viena iš proceso šalių pasitraukė iš mediacijos baigiamuoju etapu“, - dėstė K. Vaitkevičius.
Delfi šaltinių duomenimis, iš mediacijos paskutiniu metu pasitraukė nebaigtą statyti daugiabutį valdanti UAB „P18“.
Anot K. Vaitkevičiaus, bylos nagrinėjimas užtruko, nes daug laiko pareikalavo nesėkme pasibaigęs mediacijos procesas.
Nebaigto statyti daugiabučio savininkų atstovas D. Černovas teigė, kad situacija sudėtinga, todėl teismui nėra lengva priimti sprendimo.
„Sudėtinga ir labai dviprasmiška situacija, kurioje teismui nelengva priimti sprendimą. Manome, kad projektas pilnai atitinka sklypui galiojantį detalųjį planą. Giname įmonės interesus. Ieškome sprendimo, kuris tenkintų visus proceso dalyvius. Pastato įteisinimo perspektyva priklauso nuo proceso baigties“, - dėstė D. Černovas.
Dėl kokių priežasčių šiuo atveju mediacija buvo nesėkminga? „Gali būti per daug skirtingų interesų ir mediacijos dalyvių reikalavimų“, - į klausimą atsakė D. Černovas.
Kokios mediacijos pabaigos tikėtasi? „Racionalaus, sąžiningo ir visiems proceso dalyviams tinkamo situacijos sureguliavimo susitarimo“, - teigė D. Černovas.
