„Kinija oficialiai pareiškė, kad tai yra nesusipratimas. Tai ir yra nesusipratimas, nes realiai tai, ką padarė... Nežinau, ar jis buvo narkotikų pavartojęs, ar išgėręs tas ambasadorius – aš negaliu komentuoti, aš nesuprantu. Jis tiesiog nusišnekėjo ir tai buvo visiškai aišku“, – Eltai savo požiūrį dėstė LVŽS lyderis.
Politikas teigė pirmadienio rytą žurnalistams komentavęs naujieną dar nesusipažinęs su visomis aplinkybėmis ir ekspromtu svarstė, jog ambasadoriaus teiginiai primena „girto žmogaus šnekėjimą“. Visgi, išgirdęs oficialią Kinijos Užsienio reikalų ministerijos poziciją, R. Karbauskis savo nuomonės nepakeitė. Pasak jo, Vilnius ir Pekinas vysto diplomatinius santykius. O tai, tęsė jis, ir įrodo, kad šalys neabejoja viena kitos egzistavimu.
„Ekspromtu pasakiau, kad visa tai, kiek buvau nugirdęs apie tą istoriją, truputį panašu į girto žmogaus šnekėjimą, kadangi Lietuva ir Kinija vysto diplomatinius santykius ir ilgą laiką turėjo gerus santykius“, – aiškino „valstietis“.
„Diplomatinių santykių nesukuriama su šalimi, kurios egzistavimu yra abejojama“, – pažymėjo jis.
Todėl R. Karbauskis tvirtino nematąs pagrindo sureikšminti ambasadoriaus interviu prancūzų žurnalistams ir kritikavo Lietuvos reakciją.
Užsienio reikalų ministerija pirmadienį išsikvietė Kinijos reikalų patikėtinį pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos. Ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, jog tokie ambasadoriaus pasisakymai primena Maskvos formuojamą naratyvą apie neva suvereniteto teisės neturinčią Ukrainą.
Anot R. Karbauskio, šalies diplomatijos vadovas gerokai perspaudė, palygindamas Pekiną su Maskva. Buvęs Seimo narys teigė, kad oficialioji reakcija – Kinijos patikėtinio iškvietimas ir viešas protestas – yra tinkamas. Tačiau Kinijos ir Rusijos gretinimas, R. Karbauskio nuomone, yra sąmoningas užsienio reikalų ministro žingsnis, siekiant pateisinti Vilniaus politiką Taivano atžvilgiu.
„Aš sutinku su tuo, kad tas žmogus už savo žodžius turi atsakyti, ir tas sušaukimas (Kinijos reikalų patikėtinių – ELTA), protestai – jie gali būti. Bet šnekėti apie tai, kad tai yra Kinijos pozicija... Tai bukas G. Landsbergio nusišnekėjimas. Jam tai padeda formuoti (požiūrį – ELTA), kad žiūrėkite, Kinija jau mūsų nepriklausomybe abejoja.
Nė velnio“, – tvirtino politikas ir akcentavo, kad ministrui, prieš komentuojant situaciją, derėjo sulaukti oficialaus Pekino pareiškimo.
„Manau, kad pati reakcija yra teisinga. Nereaguoti nebuvo galima. Tik pradėti aiškinti, kad tai yra Kinijos politikos pokytis, kad Kinija abejoja mūsų valstybe ir t.t. – tiesiog to nereikėjo sakyti. G. Landsbergis sako tai tik dėl to, kad jis bando save pateisinti“, – apibendrino R. Karbauskis.
G. Paluckas: Vilniaus hiperreakcija yra sąlygota mūsų pačių įsitempimo
Panašios pozicijos laikosi ir socialdemokratų frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas. Politikas mano, kad Lietuva sureagavo į ambasadoriaus pasisakymą „karštakošiškai“. Parlamentaro teigimu, prie to prisidėjo ganėtinai įtempti Vilniaus ir Pekino santykiai Taivano klausimu.
„Nereikia pulti komentuoti komentarų ir ką pasakė ambasadorius. Įkvepiame, suskaičiuojame iki dešimties. Viską paaiškino Kinijos Užsienio reikalų ministerija. Tai, kad kartais ambasadoriai pasako vienaip arba kitaip, arba apskritai nušneka – tai čia visų šalių ambasadoriams pasitaiko. Kalbant apie mūsų santykį su Kinija, jis, akivaizdu, yra įtemptas. Ir kai įtempti nervai, mūsų reakcija yra atitinkama“, – aiškino jis, pridurdamas, jog valstybių ambasadoriai dažnai pasisako kardinaliai kitaip nei valstybių vadovai.
„Hiperreakcija yra daugiau sąlygota mūsų pačių įsitempimo ir emocinės būklės. O tai, kad pasakė ambasadorius savo samprotavimų labirintuose vienaip, o po to teko aukštesnei valdžiai tiesinti ir taisyti – tai čia ne pirmas kartas ir ne vienos valstybės istorijoje“, – teigė socialdemokratas.
Be to, G. Paluckas antrino R. Karbauskiui ir teigė nemanąs, kad Kinija abejoja Lietuvos bei kitų Baltijos šalių suverenumu. Politikas tvirtino vertinantis Pekino laikyseną ne pagal vieno ambasadoriaus pasisakymus.
„Nemanau, jog Kinija abejoja šalių suverenitetu, nes aš vertinu tuos pasisakymus ir tuos vertinimus, kuriuos ji teikia per pastaruosius ne vienerius metus. Tiek mūsų šalies atžvilgiu, tiek pačios Ukrainos atžvilgiu – raiškiai pasakė vos prieš kelias savaites, kad gerbia suverenitetą, teritorinį vientisumą“, – kalbėjo jis.
Seimo narys taip pat manė, kad Lietuvai derėjo sureaguoti į Kinijos ambasadoriaus pareiškimus tik oficialiomis diplomatinėmis priemonėmis – kaip kad ir padarė Vilnius. Tačiau socialdemokratui užkliuvo G. Landsbergio „plačiai apimantys apibendrinimai“ apie Maskvos ir Kinijos naratyvų panašumus.
„Toli siekiantys apibendrinimai kyla iš mūsų bendrosios užsienio politikos, kurią atstovauja mūsų užsienio reikalų ministras“, – kalbėjo politikas.
„Tas, kas dabar nori su kinais turėti kuo prastesnius santykius, viską nubrėžinėja, nurėžinėja. Dabar kažkoks ambasadorius kažkur Europoje pasakė ir mes to laikysimės kaip oficialios kinų pozicijos? Manau, kad tai yra karštakošiškumas ir mėginimas išlenkinėti faktus ir pozicijas prie sau norimos ir priimtinos pozicijos“, – apibendrino G. Paluckas.
ELTA primena, kad Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye pareiškimai ir abejonės dėl buvusių sovietinių respublikų suvereniteto sukėlė ažiotažą tarptautinėje erdvėje.
Atsakydamas į televizijos kanalo LCI žurnalisto klausimą, ar Krymas yra Ukrainos dalis, Lu Shaye teigė, kad svarbus požiūrio kampas. Žurnalistui įsikišus ir pareiškus, kad pagal tarptautinę teisę Krymas yra Ukrainos dalis, Kinijos diplomatas atsakė, kad pagal tarptautinę teisę buvusios sovietinės respublikos neturi jokio statuso, nes „nėra tarptautinės sutarties, kuri materializuotų jų suverenitetą“.
Pastaruosius L. Shaye pareiškimus pasmerkė eilė Europos Sąjungos šalių bei Briuselio lyderių. ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis diplomato pasisakymus pavadino „nepriimtinais“. Tuo metu parlamentarus vienijantis globalus aljansas dėl Kinijos kreipėsi į Prancūzijos Užsienio reikalų ministrę Catherine Colonna, prašant paskelbti Pekino ambasadorių nepageidaujamu asmeniu.
Tuo metu Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos pasiaiškinti išsikvietė šalyje reziduojančius Pekino atstovus.
Po kilusio skandalo, Pekinas suskubo tikslinti Kinijos poziciją ir pareiškė gerbiantis visų buvusių sovietinių respublikų „suverenios valstybės statusą“. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning tvirtino, kad Pekinas gerbia visų šalių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei laikosi JT Chartijos tikslų bei principų.
