M. Vaščega pabrėžia, kad nuo pat karo prieš Ukrainą pradžios Europai aiškiai eina atsiribojimo nuo Rusijos keliu. Siekiant, kad Rusija nebebūtų pagrindiniu dujų tiekėju Europai, statomi nauji suskystintų dujų terminalai, atrandami nauji šaltiniai kaip JAV ir Kataras.
Tuo metu nafta sankcionuojama ir Europa, su menkomis išimtimis, iš principo neperka rusiškos naftos, sako pašnekovas.
„Tas padėjo labai stipriai visai Europai persiorientuoti nuo rusiškų iškastinių išteklių ir apskritai stipriai perbraižo viso pasaulio energetinio tiekimo vaizdą“, – teigia jis.
Nors dar pernai sumos, kurias Europa pervedė šaliai agresorei, buvo didesnės nei tai, kas pervedama paramai Ukrainai, M. Vaščega sako, kad per metus Rusijai už dujas ir naftą mokamos sumos stipriai sumenko.
„Apskritai, Rusijos galimybės uždirbti iš naftos pardavimo, net ir pasaulio mastu, labai stipriai sumažėjusios, pokytis yra ženklus“, – sako jis.
Tuo tarpu parama Ukrainai yra nuolat didėjanti ir labai aiškiai sudėliota, kokia finansinė parama Ukrainai šiemet numatoma, tikina M. Vaščega.
Tikslas – didinti nepriklausomumą
Pašnekovo teigimu, atsiribojimas nuo rusiškų dujų ir naftos buvo tik pirmas žingsnis. Tačiau jis pabrėžia, kad kitas žingsnis turėtų būti mažinti savo priklausomybę nuo dujų ir naftos apskritai.
„Dabartiniame pasaulyje, kuriame bet kokia priklausomybė vėliau gali būti išnaudota, tai yra labai svarbus tikslas“, – teigia jis.
Anot M. Vaščegos, būtent perėjimas prie atsinaujinančios energetikos tampa strateginės autonomijos tikslu. Tačiau toks tikslas kelia naujus klausimus – iš kur gauti žaliavas ir pačias technologijas, kurių paklausa auga. Čia, jis sako, labai svarbu netapti per daug priklausomiems nuo tokių technologijų importo. Į tai pastangas deda ir Europos Sąjunga.
„Yra pateikti nauji pasiūlymai, kurie sustiprintų strateginę autonomiją šiose srityse, kad pereidami prie atsinaujinančių išteklių mes netaptume priklausomi naujai nuo žaliavų, nuo technologijų“, – aiškina jis.
Šiuo metu Kinija yra labai aktyvi tiek žaliavų rinkoje, tiek atsinaujinančios energetikos technologijų gamyboje, daug investuoja. Pašnekovas pastebi, kad priklausomybės iki tam tikro lygmens visada egzistuos prekiaujančiame pasaulyje, tačiau svarbu nebūti stipriai priklausomiems nuo vienos konkrečios valstybės.
Tam, kad to būtų išvengta, kad priklausomybės būtų sumažintos, M. Vaščega iškelia kelis aspektus, ką turėtų daryti ES. Pirmiausia – vystyti patį žaliavų išgavimą. Ši sritis, anot eksperto, buvo apleista kurį laiką ir reikia prie jos grįžti. Taip pat, sako jis, reikia investicijų į kitus etapus, gamybą, perdirbimą, antrinių žaliavų išgavimą.
Įžvelgia Lietuvos lyderystę
Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, Lietuva puikiai supranta strateginės autonomijos turėjimo problematiką.
„Vien Lietuvos pavyzdžiai, kai Lietuva labai anksti atrado ir padarė naftos importo ir eksporto galimybes, nepriklausomas nuo vamzdžio, ateinančio iš Rusijos. Lygiai tą patį padarė su dujomis ir suskystintųjų dujų terminalu. Visi šie žingsniai parodė, kad Lietuva suvokia labai aiškiai problematiką ir dėl to Lietuvos lyderystė palaikant tokias EK iniciatyvas, kurios susijusios su strateginės autonomijos įtvirtinimu, ne tik energetikos, bet ir kitose srityse, tampa labai reikalinga.“
Jis sako, kad visuose europiniuose formatuose verta nuolat priminti apie tokias grėsmes, kad jos nebūtų pamirštos.
„Šioje srityje Lietuva gali parodyti lyderystę“, – tikina jis.
