„Tai visiškai neatitinka faktinių aplinkybių vertinant iš teisinės pusės ir tam tikra prasme yra vienas iš žingsnių kvestionuojant visą tarptautinę struktūrą ir saugumo struktūrą, kurioje mes gyvename. Tai vertinimas vienareikšmiškai yra neigiamas“, – prezidentūroje pirmadienį kalbėjo K. Budrys.
Ambasadoriaus pasisakymas, anot jo, neturėtų likti be dėmesio iš Pekino pusės.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad ambasadoriaus pareiškimas yra atstovavimas valstybės pozicijai.
„Šiuo atveju Kinijos URM lyg ir paneigė ambasadoriaus pasisakymą, bet, iš kitos pusės, tai rodo, koks vidinis disputas, matyt, vyksta pačioje Kinijoje dėl santykio su Rytų Europos, vadinamomis posovietinėmis valstybėmis, neatsižvelgiant į jokius tarptautinės teisės klausimus“, – sakė ministras.
Sukėlė skandalą
ELTA primena, kad Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye sukėlė audringą reakciją, pareiškęs, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo susikūrusios šalys „neturi efektyvaus statuso pagal tarptautinę teisę, nes nėra tarptautinio susitarimo, patvirtinančio jų kaip suverenių valstybių statusą“.
Kinija pirmadienį pareiškė, kad gerbia visų buvusių sovietinių respublikų „suverenios valstybės statusą“ po to, kai Pekino ambasadorius Prancūzijoje sukėlė pasipiktinimą Europoje, suabejojęs tų šalių suverenumu.
Kaip rašo „Bloomberg“, Kinijos ambasada Prancūzijoje pašalino interviu su ambasadoriumi. Pokalbio stenograma keletą valandų buvo prieinama oficialioje ambasados „WeChat“ paskyroje, tačiau dabar ten, kur jis buvo paskelbtas, rašoma, jog „autorius ištrynė“ turinį. Pokalbis taip pat nebuvo paskelbtas oficialioje ambasados svetainėje.
Ragina paskelbti nepageidaujamu
Apie 80 Europos Parlamento narių paragino paskelbti Kinijos ambasadorių Prancūzijoje Lu Shaye persona non grata dėl jo žodžių apie Krymą ir neteisėtą buvusių sovietinių respublikų suvereniteto statusą. Tai, pasak „Ukrinform“, sekmadienį pranešė Prancūzijos leidinys „Le Monde“. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijai adresuotame laiške, kurį pasirašė beveik 80 Europos Sąjungos įstatymų leidėjų, pabrėžiama, kad „agresyvūs ambasadoriaus pareiškimai pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia grėsmę Europos šalių, Prancūzijos partnerių, saugumui“. „Nei Kinija, nei jokia kita šalis neturi teisės kvestionuoti kitų valstybių suvereniteto. Tai didžiulis šių valstybių istorijos, kultūros ir pamatinio vientisumo įžeidimas; ambasadoriaus pastabos pakerta pamatinius principus, kuriais turi būti grindžiami diplomatiniai santykiai. Suverenitetas nėra diplomatinis žaislas, o esminė tarptautinių santykių, tarptautinės teisės, Jungtinių Tautų Chartijos dalis“, – sakoma laiške.
Parlamentarai pabrėžia, kad tuo metu, kai Europoje vyksta karas Rusijai pradėjus agresiją prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, demokratiniam pasauliui labai svarbu pasiųsti autoritarinėms šalims nedviprasmišką signalą dėl sąjungininkių suvereniteto apsaugos.
