„Lietuvos elektros sistemos balansą ir dažnį pirmą kartą nepriklausomos šalies istorijoje valdys tik „Litgrid“ dispečeriai“, – šią savaitę pranešė už sklandžią bandymo eigą atsakingas elektros perdavimo tinklų operatorius „Litgrid“.

Operatoriaus teigimu, šis bandymas yra vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai etapų. Jo metu, 11–21 val., nuo šalies elektros sistemos bus atjungtos visos elektros linijų jungtys su Latvija, Baltarusija ir Kaliningrado sritimi.

Lietuva veiks „energetinės salos režimu“ – elektra vartotojams bus tiekiama tik iš Lietuvos elektrinių, taip pat jungtimis su Švedija ir Lenkija.

„Bandymu siekiama, kad Lietuva liktų viena sistemoje, o ne susijungusi su kitais, ir pasižiūrėti kaip mūsų sistema viena tvarkosi su iššūkiais, su elektros gamyba ir su vartojimu – kaip subalansuojame, kaip palaikome tinklo parametrus ir kitus dalykus“, – interviu Eltai kovo mėnesį testo reikšmę komentavo „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Pasak R. Masiulio, jei bandymas bus sėkmingas, Lietuva parodys, jog sugeba palaikyti elektros sistemos darbą net ir atjungta nuo Rusijos dispečerių valdomos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo.

„Jei šalis sugeba dirbti izoliuotame režime, tai jau tikrai tada ji įrodo, kad neizoliuota juo labiau gali dirbti. Toks ir yra tikslas visų šių izoliuotų testų – įsitikinti ir patiems, ir patiems parodyti bei testo metu surasti silpnąsias vietas: gal kas nors ir neveikia. Tada – susitvarkyti“, – teigė „Ligrid“ vadovas.

Anot jo, vartotojai bandymo nepajaus, nes iki jo pradžios užtikrintas reikiamas elektros tiekimas.

„Testas praeis ir jie nepajus nei kada jis prasidėjo, nei kada pasibaigė. Gyventojams tikrai nereikia ruoštis, nieko nerimauti“, – akcentavo R. Masiulis.

„Litgrid“ tikina bandymą suderinusi su Latvijos, Estijos ir Rusijos sistemų operatoriais. Jam pasibaigus Lietuvos tinklai bus vėl prijungti prie bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sistemos.

Vyks be Latvijos ir Estijos

Iki sinchronizacijos su Vakarų Europa visos trys šalys turi atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą, „Litgrid“ teigimu – „sudaryti vieną „salą“.

Vis tik Latvija ir Estija šįkart neprisijungė prie iniciatyvos išbandyti elektros sistemos galimybes dirbti be Rusijos. R. Masiulio aiškinimu, jos „neparodė noro tą daryti kartu“.

Balandžio 13 d. su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru susitikęs energetikos ministras Dainius Kreivys užsiminė, kad apsispręsti dėl trijų valstybių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymo būtų galima sulaukus techninių galimybių studijos išvadų.

„Tikiuosi, kad po šito žingsnio, kuomet Latvija ir Estija taip pat matys studijos rezultatus, bus galima pradėti kalbėti ir apie bendrą izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą“, – žurnalistams tuomet sakė D. Kreivys.

Jos rezultatų, pasak ministro, tikimasi gegužę.

„Apie technines galimybes: adekvatumą, tinklo stabilumą, kainų pokyčius, kurie gali būti su greitesne sinchronizacija“, – kokių išvadų laukiama vardijo D. Kreivys.

Savo ruožtu R. Čudaras žurnalistus tikino, kad Latvijos sprendimas vykdyti bendrą bandymą priklausys nuo Lietuvos bandymo rezultatų bei nuo to, kaip pati Latvija paruoš savąją elektros sistemą.

„Tai priklauso nuo daugelio faktorių“, – žurnalistams sakė R. Čudaras.

Raimondas Čudaras

Lietuva su Baltijos šalimis nėra sutarusi dėl sinchronizacijos spartinimo. Oficialiai, tapti Vakarų Europos elektros tinklų sistemos dalimi planuojama 2025 m. pabaigoje. Lietuva nori procesą paankstinti ir nuo BRELL žiedo atsijungti jau 2024 m. pirmoje pusėje.

R. Masiulis yra pažymėjęs, jog techninių priežasčių greitesnei sinchronizacijai nėra – latviams ir estams tiesiog trūksta politinės valios. O jei trūksta jos, rasti techninių priežasčių procesui atidėti nėra sudėtinga, teigia „Litgrid“ direktorius.

„Kai nėra politinės valios, tada operatoriai visada sugalvos, kodėl techniškai to ar to negalima. Ir kaip įrodymas – tas techninių norų sąrašas auga, kaskart susitikus, vis kažkokie nauji dalykai atsiranda, kuriuos dar reikėtų padaryti iki sinchronizacijos. Dėl to tą ir traktuojame, kad operatorius ieško komforto, o politikai neturi aiškių nurodymų, kuriuo keliu eiti“, – interviu Eltai kovą dėstė R. Masiulis.

„Jei Lietuvoje nebūtų politinės nuostatos, ir aš galėčiau surašyti sąrašą iš 20 punktų, kad galėtume sinchronizuotis 2030 m.“, – padėtį komentavo „Litgrid“ vadovas.

Tikimasi, jog sėkmingas izoliuoto darbo bandymas būtų naujas svarus argumentas įtikinti Baltijos kaimynes prie Europos prisijungti greičiau.

Lietuvos ambicija – rugpjūtį pranešti apie pasitraukimą iš BRELL sutarties

D. Kreivys po susitikimo su Latvijos kolega taip pat pažymėjo, jog atlikus bandymą ir sulaukus techninių galimybių studijos išvadų bei jas aptarus, visos trys šalys galėtų nebepratęsti BRELL sutarties.

Baltijos šalys, kartu su Baltarusija ir Rusija priklauso vadinamajam BRELL žiedui (IPS/UPS sistemai), kurios elektros dažnis reguliuojamas Rusijoje. BRELL sutartis reglamentuoja šalių elektros sistemų darbą bendrame tinkle.

Norint įgyvendinti sinchronizaciją 2024 m., šį rugpjūtį Baltijos šalys turi sutarti BRELL sutarties nebepratęsti. Jei valstybės per likusį laiką nepraneš apie ketinimus pasitraukti, sutartis bus pratęsta dar metams automatiškai.

Rugpjūtis – galutinis terminas, nes apie pasitraukimą būtina pranešti likus bent pusmečiui iki sutarties galiojimo pabaigos – kitų metų vasario. Kitu atveju, sinchronizacija galėtų įvykti 2025 m. – kaip sutarta su Europos Sąjunga.

Praėjusią savaitę D. Kreivys LRT televizijai sakė, kad, yra tik „vienas langas“ sinchronizuotis anksčiau – apie pasitraukimą iš BRELL pranešus rugpjūčio 8 d.

Dainius Kreivys

Ministras vylėsi, kad bendras visų trijų šalių sprendimas nepratęsti BRELL susitarimo vasarą bus priimtas.

„Jeigu bus studijų rezultatai pozityvūs, tai tokia tikimybė yra“, – yra minėjęs jis.

Savo ruožtu Latvijos ministras viešėdamas Lietuvoje kol kas paminėjo tik tiek, kad Baltijos šalių sinchronizacijos bus siekiama iki 2025 metų.

„Mes turime sinchronizacijos planą iki 2025-ųjų – ne vien tik Latvijai, bet ir visoms Baltijos šalims“, – praėjusią savaitę sakė R. Čudaras.

Tuo tarpu Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatoriaus vadovas R. Masiulis – pasitraukimas iš BRELL yra tik teisinis veiksmas ir jokių techninių pasekmių neturi.

„Tai yra teisinis dalykas, pasitraukimas. Bet iš techninės pusės, pačios linijos vis tiek lieka kaip lieka. Tai reikia suprasti, kad yra techninė ir yra juridinė pusė. Čia kalbama apie juridinę pusę“, – Eltai yra sakęs R. Masiulis.

Izoliuoto darbo bandymas buvo planuotas pernai rudenį

Visos šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas turėjo įvykti dar praėjusių metų rugsėjį, tačiau buvo atidėtas. „Litgrid“ tokį sprendimą tuomet motyvavo įtempta situacija elektros rinkoje – norėta užtikrinti maksimalius elektros jungčių pralaidumus su kitomis šalimis.

Ruošdamasi sinchronizacijai „Litgrid“ jau yra atlikusi du elektros sistemos bandymus. 2020 m. pirmąkart izoliuoto darbo testas atliktas su dalimi sistemos, o po metų „Litgrid“ kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatore PSE atliko avarinės pagalbos su Lenkijos elektros sistema bandymą per išplėstą „LitPol Link“ jungtį.

„LitPol Link“ svarbi tuo, kad per ją bus vykdoma Baltijos šalių sinchronizacija.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)