„Žiūrint į atvejų skaičių, tai, deja, bet mes kalbėtume apie tūkstančius“, – apie sukčiavimo atvejus pasakoja A. Romanovskis. Nors sukčiavimas nėra draudimo bendrovių vartotojų taisyklė ir absoliuti dauguma klientų yra sąžiningi, tačiau atvejų, kada bandoma nesąžiningai gauti išmokas – daugybė.
„Visą laiką kyla klausimas, kiek žmogus yra adekvatus, kada dėl pinigų gali pats save žaloti. Tokių atvejų pasitaiko, bet jie pakankamai yra reti“, – teigia Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas. Anot jo, tai yra agresyvus veiksmas net ir paties žmogaus atžvilgiu, todėl dažnesni atvejai yra transporto, nekilnojamojo turto draudimo srityse.
Sukčiavimui žmonės vis dar atranda įvairių skirtingų būdų. Vieni turtą niokoja specialiai, inscenizuodami autoįvykius, kiti bando draudimo bendrovėms žalas, kurios jau yra įvertintos, pateikti kaip naują žalą. Dažnai bandoma ir išmokų prašyti net kelių draudimo bendrovių tuo pačiu metu ar net apsidrausti po fakto.
Anot A. Romanovskio, visa tai yra neatsiejama draudimo paslaugų dalis. Piktnaudžiavimo atvejai yra dažni ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Deja, kol kas teisės aktai nesuteikia draudikams galimybių keistis asmens duomenimis būtent sukčiavimo prevencijos tikslais“, – teigia A. Romanovskis. Draudikams tai – iššūkis.
Dažnai labai sunku įvertinti ir išnagrinėti tam tikras situacijas, todėl neretai jų veikla būna ir nuostolinga, o to rezultatas – kenčiantys sąžiningi klientai. Dėl nuostolingos veiklos kyla įkainiai, kuriuos, deja, tenka mokėti būtent sąžiningiems klientams.
Kad melagingų situacijų daugėja ekonomikos kritimo etapu – A. Ramanovskis pritaria. Žmonės įvairiais būdais bando susigrąžinti savo išlaidas, todėl matomas akivaizdus sukčiavimo kiekių kilimas. Anot Lietuvos draudikų asociacijos prezidento, galima sakyti, kad ekonomikos kritimas yra atvirkščiai proporcingas sukčiavimų kiekio didėjimui.
