„Gynybos planai yra pateikti, dėl jų pradėta diskutuoti NATO viduje. Artimiausiu metu jie, tikiuosi, bus patvirtinti ir tikrai jie bus palankūs rytinio flango apginamumui. Labai tikimės, kad NATO viršūnių susitikime jie politiškai bus galutinai aprobuoti ir pradėti įgyvendinti“, – aljanso būstinėje Briuselyje Lietuvos žurnalistams sakė ambasadorius.
D. Matulionis paaiškino, kad kol kas dar nėra nuspręsta, kokiame lygyje bus tvirtinami gynybos planai.
„Vyksta tam tikra diskusija. Aš įsivaizduoju, kad iki gynybos ministrų susitikimo, kuris įvyks birželio mėnesį, turėtų būti jau pilnai aišku, bet pačioje Vilniaus viršūnių deklaracijoje arba komunikate tikrai bus aiškiai pasakyta, kad judame link naujos kokybės gynybos planų aljanso teritorijos gynybai“, – akcentavo ambasadorius.
Jo teigimu, aljansas juda tinkama linkme, kalbant apie gynybą ir atgrasymą.
„Mes norėtume, kad 2 proc. gynybai būtų grindys, minimumas. Dėl to yra diskutuojama, tikiuosi, kad sprendimai bus priimti ir turėsime taip vadinamą Vilniaus įsipareigojimą dėl gynybos finansavimo“, – sakė D. Matulionis.
Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau ir dabar yra prisiėmusi svarbius įsipareigojimus stiprinant rytinį flangą.
„Kaip žinote, yra Lietuvoje kuriama divizija, modernizuojama šalies kariuomenė. Lietuva atitinkamai irgi turės dedikuoti savo pajėgas aljanso gynybai“, – paaiškino Lietuvos atstovas NATO.
Jis negalėjo pateikti konkrečių detalių, tačiau akcentavo, kad vyriausiasis aljanso pajėgų vadas įgaus daugiau įgaliojimų tam atvejui, jei įvyktų ginkluotas konfliktas prieš bloko narę bet kurioje aljanso vietoje.
„Atitinkamai su visa mūsų aljanso pajėgų struktūra – ne tik sausumos, bet ir oro, jūrų pajėgomis“, – teigė D. Matulionis.
Apibendrindamas pasiruošimą svarbiam liepą vyksiančiam renginiui, ambasadorius sakė, kad prieš akis – dar nemažai svarbių darbų.
„Tam, kad vėl sugrįžtume prie veiksmingos kolektyvinės gynybos, kuri galbūt šiek tiek pastaruoju metu buvo akcentuojama. Prieš karą buvo daugiau akcentuojama politiniai klausimai“, – sakė jis.
Ukrainos statustas
Kalbėdamas apie Ukrainos statusą, ambasadorius pabrėžė, kad tai – vienas sunkiausių klausimų.
„Tikrai bus paketas parengtas, kuris, tikiuosi, bus palankus ukrainiečiams, bet diskusija tik prasidėjusi ir būtų neatsakinga man dabar komentuoti nes nuomonių, kiek toli turėtume eiti, yra įvairių. Jūsų mūsų, Lietuvos, poziciją puikiai žinote, ji visiems aiški“, – kalbėjo D. Matulionis.
„Bandysime daryti viską, kas įmanoma, kad Ukraina būtų arčiau NATO“, – tęsė ambasadorius.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina turėtų laipsniškai būti įtraukta į aljansą, tačiau, kaip tai bus daroma, kol kas nėra aišku.
„Turbūt šiai dienai tai yra sudėtingiausias klausimas NATO viduje, todėl, kad, taktiniais sumetimais, šalys turi šiek tiek skirtingą nuomonę, bet ne strateginiu klausimu“, – akcentavo D. Matulionis.
Lietuvos žurnalistų vizito Briuselyje metu paaiškėjo, kad Kyjive pirmą kartą nuo karo pradžios lankosi aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Kuo toliau, tuo labiau mes matome, kad aljansas yra pasirengęs rimtam paketui Ukrainai, kurį pasiūlys tiek politinėje, tiek praktinėje srityje“, – komentavo D. Matulionis
Kiti svarbūs siekiai
Ambasadorius Lietuvos žurnalistams taip pat išreiškė viltį, kad viršūnių susitikime Vilniuje Švedija jau bus NATO nare.
„Aišku, viskas priklauso nuo Turkijos rinkimų. Yra viltis, kad birželio mėnesį turėtų būti ratifikacija, bet viskas priklauso ir nuo pačios Švedijos, kaip ten tie nauji įstatymai veiks“, – sakė jis.
Be to, pasak D. Matulionio, didelį dėmesį aljansas skirs ir gynybos pramonės atgaivinimui.
„Bus siekiama, kad šalys narės labiau bendradarbiautų, kad būtų multinacionaliniai pirkimai, daugiamečiai pirkimai organizuojami. Taip pat turėtų būti karinė technika ir amunicija labiau standartizuojama.
Kita vertus, bus siekiama vystyti naujas karines technologijas. Greičiausiai Vilniuje gali būti paskelbta apie NATO inovacijų fondo įsteigimą, jo darbo pradžią. Tai, manau, bus labai svarbus sprendimas, leisiantis mūsų startuoliams, dirbantiems dvigubos paskirties prekių vystyme, gauti papildomą finansavimą ne tik iš ES, bet ir NATO“, – teigė ambasadorius.
