„Aš manau, kad labai svarbu yra neužtempti su šiuo įstatymo projektu. Nes, kaip žinote, nepaprastoji padėtis baigiasi gegužės antrą dieną ir mums labai svarbu, kad tas ribojamų priemonių įstatymas būtų priimtas. Kadangi kitu atveju visos tos ribojamos priemonės, susijusios su Rusijos piliečių neįleidimu ir vizų neišdavimu, jos tiesiog neveiks“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Bilotaitė.
„Tai mano tikslas yra, kad šis projektas kaip galima greičiau būtų priimtas ir mes turėtume įrankius toliau tęsti tas priemones, kurias turime“, – pridūrė ji.
Todėl ministrė viliasi, kad įstatymas dėl nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams ketvirtadienį bus priimtas.
„Buvo balsavimas Seime ir, man atrodo, kad Seimas išsakė labai aiškią savo poziciją tiek dėl Baltarusijos, tiek dėl Rusijos piliečių. Ir ta pozicija buvo pakankamai aiški. Ir man šiandieną, kaip atsakingai už tų priemonių kai kurių užtikinimą, svarbu yra tai, kad įstatymas įsigaliotų, būtų priimtas. Nes kitu atveju atsirastų vakuumas ir reikės pratęsti nepaprastąją padėtį. O to labai nesinorėtų“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitė mano, kad Seimas prezidento veto atmes ir priims pirminį įstatymo projektą, dėl kurio jau buvo anksčiau apsisprendęs.
ELTA primena, kad prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
Taip pat šalies vadovas siūlo tobulinti įstatymą, įvedant naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą ir supaprastinti jau išduotų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje atšaukimo procedūras.
Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą vertina skeptiškai ir tikisi veto atmesti.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį taip pat priėmė sprendimą nepalaikyti prezidento veto ir siūlyti priimti įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams be Prezidentūros teikiamų pakeitimų.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.
