„Labai keistas lūkestis“
„Turbūt nėra nė vieno ministro, kurio darbą vertinčiau idealiai“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė I. Šimonytė. Ketvirtadienį vyks dar viena žemės ūkio ministro K. Navicko interpeliacija Seime.
Anot I. Šimonytės, ministrui vardijami priekaištai yra iš serijos „patinka–nepatinka“.
„Ne iš tos serijos, iš kurios mano vertinimu turėtų būti. Jie turėtų būti susiję su ministro darbais. Ir net tie priekaištai, kurie yra reiškiami ministrui už darbus, jie dažniau yra susiję su tuo, kad ministras neva neapgina žemdirbių nuo kito ministro – nuo aplinkos ministro. Sakyčiau, kad tai yra labai keistas lūkestis“, – laidoje „Delfi interviu“ teigė ministrė pirmininkė.
Ji dar pridūrė, jog ant žemės ūkio ministro K. Navicko yra pykstama dėl dalykų, kurių jis ir neturi daryti.
„Jis negali išsimušinėti pinigų, kurių nėra. Nes jeigu pinigų nėra, gali mosikuoti beisbolo lazda ir vis tiek dėl to pinigų neatsiras. Neturi muštis su kitu ministru dėl to, kad tavo kuruojama sritis yra kažkuo nepatenkinta ir reikia ieškoti bendrų sprendimų. Man atrodo, kad procesas taip ir vyksta.
Nėra paslaptis, kad bent jau tarp dalies žemdirbių savivaldos atstovų yra rimtų opozicinių politikų. Į tai žiūriu kaip į politinį procesą. Rytoj bus dar vienas balsavimas. Na, ir tikiuosi, kad tas balsavimas baigsis kaip ankstesni“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
„Prie klausimo grįšime“
Paklausta, ką ji galvoja apie Vyriausybės perkrovimą – bent vieno ministro keitimą, premjerė I. Šimonytė pasidalijo savo strategija.
„Aš nesilaikau strategijos, priešingai nei kartais man bandoma implikuoti, kad aš noriu atbėgti finišo tiesiąja su ta pačia Vyriausybe, su kuria pradėjau. Tokio tikslo kaip tikslo aš sau nekeliu.
Nors neslėpsiu, kad kuo ilgiau ministrai dirba, tuo neabejotinai lengviau jiems sekasi dirbti. Todėl, kad prisitaikymo laikas visada yra sudėtingas. Ir visada pretenzijas, priekaištus ar reikalavimus kelti tam žmogui, kuris ką tik pradėjo dirbti yra sunkiau nei tam, kuris dirba ne pirmus, ne antrus, ar ypač trečius metus“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė tikino, jog ministrus nori vertinti už darbą. Ir žemės ūkio ministro laukia nemenkas iššūkis.
„Dar vieną dalyką, kurį galiu pasakyti – tikrai noriu vertinti ministrus už darbus. Ir štai dabar vienas iš tokių labai didelių išbandymų žemės ūkio sektoriuje yra pasėlių deklaravimas. Yra labai daug naujovių, kurios yra įsigaliojusios. (…) Šiais metais labai norėčiau tikėtis, kad procesas įvyks sklandžiai. Bet ministras labai gerai žino, kad tai yra jo asmeninės atsakomybės klausimas ir jeigu procesas bus nesklandus, mes prie šio klausimo grįšime“, – žadėjo Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Ji tikino, jog niekada ir nesakė, kad ministrai jos Vyriausybėje nėra nepakeičiami.
„Nematau tikslo keisti ministro dėl to, kad visiems būtų apie ką pakalbėti, ar kraujo nuleisti, perkrauti dėl perkrovimo“, – aiškino I. Šimonytė.
Reitingų rezultatams – kelios priežastys
Kalbėdama apie naujausius reitingus, kurie užfiksavo Vyriausybės veiklos darbo vertinimą – neigiamų daugėja, I. Šimonytė tikino, jog tam yra tiek objektyvių, tiek ir subjektyvių priežasčių.
„Lūkesčiai paprastai politikams yra labai aukšti. Yra galbūt įsivaizdavimas, kad bet kuri Vyriausybė gali ateiti ir kažkokia stebuklinga lazdele pamoti, surasti pinigus, kuriuos ankstesnė valdžia buvo kažkur paslėpusi, išspręsti visos sveikatos, švietimo problemas ir padaryti, kad vaikai matematikos egzaminą gerai išlaikytų, nebūtų jokių eilių medicinos įstaigose, nedidėtų kainos. Faktas, kad taip nebūna.
O objektyviai vertinant – šiai Vyriausybei tokių išbandymų, kuri ji pati sau neplanavo per kadenciją kliuvo taip pat nemažai. Nes vien Rusijos invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė daugelį ekonominių skaičiavimų, susidūrėme su beprecedente infliacija, reikėjo įvairių sprendimų, kad kažkaip tą spaudimą nuo visuomenės ir verslų nuimti“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė I. Šimonytė.
Ji teigė, jog tokiais sprendimais žmonės niekada nebūna per daug patenkinti. Todėl tokie vertinimai yra gana natūralūs.
Svarbiausi darbai NATO viršūnių susitikimui
NATO parengė gynybos planus Baltijos šalims, kuriuos planuojama patvirtinti šią vasarą Vilniuje vyksiančiame aljanso viršūnių susitikime. I. Šimonytė teigė, jog Lietuva ir pati yra parengusi aiškia darbotvarkę.
„Patys ketiname daryti tai, ką jau keletą metų nuosekliai darome ir dabar spartiname. Tai yra tiek stiprinti savo kariuomenę, tiek gerinti visą paramą priimančiosios šalies, tiek karinį mobilumą.
Labai tikiuosi, kad Seimas pritars tam siūlymui, kurį Vyriausybė yra pateikusi – nustatyti specialią įmoką bankams, kurie šiuo metu gauna didelę neplanuotą naudą iš Europos Centrinio banko pinigų politikos. Tomis lėšomis spręsti būtent karinio mobilumo ir karinės infrastruktūros klausimus, ne papildomai skolinantis, o būtent naudojant šios įmokos lėšas.
Bet tai neišspręs visų klausimų, nes tikrai projektų sąrašas yra labai ilgas. Ir tam reikės ir mūsų lėšų, ir kitų lėšų“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė laidoje „Delfi interviu“.
I. Šimonytė priminė kad, susitarimas dėl krašto apsaugos ir jos gynybos yra pasiektas ir pasirašytas.
„Jis tikrai bus vykdomas“, – pabrėžė premjerė.
Anot jos, partnerių vaidmuo išlieka kertiniu, o tikslas yra labai paprastas.
„Turėti kuo daugiau partnerių čia ir spręsti tas problemas, kurios iki šiol mūsų nuomone pakankamai nebuvo spręstos. Tai yra oro gynybos ir bendros atgrasymo pozicijos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
