Praėjusią savaitę VTEK nusprendė, kad „Ignitis grupės“ akcijų turintis finansų viceministras G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos ir netinkamai deklaravo interesus.
Trečiadienį komisija savo puslapyje paviešino visą sprendimą, jo motyvus ir tyrimo metu surinktą informaciją.
Dokumente nurodoma, kad finansų viceministru E. Norkūnas pradėjo dirbti 2021 metų sausio 1-ąją, o 5 dieną jam pavesta kuruoti „Ignitis grupę“. Tai viceministras darė iki 2022 metų lapkričio 24 dienos, kai paties prašymu buvo pakeistos viceministro kuruojamos sritys. Tai buvo padaryta LRT tyrimų skyriui paskelbus apie viceministro turimas akcijas.
VTEK surinktais duomenimis, G. Norkūnas „Ignitis grupės“ akcijų biržoje įsigijo tris kartus, paskutinį kartą 2022 metų liepą, o nuo 2020 spalio iki 2022 gruodžio iš bendrovės gavo dividendų.
„Šiuo metu jau nebegaliu atsakyti“
VTEK tyrimo medžiagoje teigiama, kad nuo pat privačių interesų deklaracijos pateikimo dienos, 2021 metų sausio 29-osios, iki 2022 metų lapkričio 17 dienos, E. Norkūno deklaracijoje buvo rašoma, kad dėl sandorių su „Ignitis grupė“ atsiradęs privatus interesas yra nutrūkęs 2020 m. gruodžio 31 dieną.
Komisija pažymi, kad per šį laiką viceministras savo deklaraciją pateikė ir taisė septynis kartus ir tik pernai lapkritį nurodė duomenis apie dėl akcijų įsigijimo 2020 spalį atsiradusį ryšį, kuris nėra pasibaigęs.
Komentuodamas tai VTEK viceministras aiškino, kad pildydamas deklaraciją pirmą kartą jis nurodė 2020 metų spalį vykusį akcijų įsigijimo sandorį, nes įsigytų akcijų vertė viršijo 3 tūkst. eurų, o įstatymas įpareigoja nurodyti visus tokius sandorius.
„Kitų bendrovės akcijų įsigijimų sandorių nenurodžiau, nes ryšys buvo deklaruotas jau nurodant pirmąjį sandorį“, – aiškino jis.
Tačiau jo deklaracijoje buvo nurodoma ir dėl sandorio atsiradusio privataus intereso pabaigos data – 2020 gruodžio 31-oji, tai yra, viena diena prieš jam pradedant eiti viceministro pareigas.
„Dėl 2020 m. spalio 2 dienos sandorio pabaigos datos šiuo metu jau nebegaliu atsakyti, ar buvo, ir jei buvo, kokia buvo ji nurodyta pirminėje deklaracijoje. Šią deklaraciją dėl įvairių priežasčių (sudarytų sandorių, pradėtų eiti papildomų pareigų, pastebėtų netikslumų) ne kartą tikslinau ir pildžiau, o pirminės deklaracijos išsaugojęs nesu“, – tai VTEK komentavo viceministras.
Jis taip pat teigė, kad tikslinant deklaraciją internetu pasikeisdavo anksčiau deklaruoti duomenys, todėl, pavyzdžiui, iš jo deklaracijos buvo dingęs sandoris dėl automobilio įsigijimo, papildomos jo pareigos.
„Nepaisant mano privačių interesų deklaracijos trūkumų, informacija apie mano interesų konfliktą buvo žinoma ministerijos vadovybei bei atitinkamiems ministerijos darbuotojams, o aš nedalyvavau sprendžiant interesų konfliktą keliančius klausimus bei niekaip kitaip šių sprendimų nepaveikiau ir nebandžiau paveikti. Interesų konflikto regimybė nesudaro pagrindo išvadai dėl konflikto egzistavimo. Pvz., Akcinių bendrovių įstatymas nedraudžia įmonės vadovui turėti tos įmonės akcijų, nors būtent vadovas turi visas galimybes įtakoti įmonės veiklą bei jos veiklos rezultatus“, – komisijai teigė viceministras.
Galiausiai balandžio 12 dieną įvykusiame VTEK posėdyje G. Norkūnas vis dėlto sutiko, kad tam tikru laikotarpiu savo privačių interesų deklaracijoje nebuvo pateikęs duomenų apie egzistuojantį ryšį su bendrove.
„VTEK posėdyje viceministras teigė, kad energetikos sektorius yra viena iš jo pasirinktų investavimo sričių. Bendrovės įgytos akcijos – ilgalaikio investavimo plano dalis“, – rašoma tyrimo medžiagoje.
VTEK konstatavo, kad viceministro privačių interesų deklaracijoje privalėjo būti pateikti duomenys apie jo ryšį su „Ignitis grupe“, bet to nebuvo padaryta.
VTEK teiravosi ne apie konkrečią situaciją
G. Norkūnas komisijai taip pat teigė, kad apie turimas akcijas iš pat pradžių informavo finansų ministrę Gintarę Skaistę, be to, atkreipė dėmesį, kad ministerija dėl to buvo kreipusis į VTEK.
Komisija vis dėlto pabrėžė, kad tik informuoti ministrę buvo maža, nes reikėjo pareikšti nusišalinimą. VTEK neturi duomenų, kad G. Norkūnas būtų pareiškęs tokį nusišalinimą, nėra informacijos, kad jis būtų pareiškęs nusišalinimą ir toks nusišalinimas nebūtų priimtas.
Komisija pakomentavo ir tai, kad anksčiau Finansų ministerija kreipėsi į VTEK rekomendacijos.
Anot komisijos, rekomendacijos sudaromos dėl konkrečios situacijos, o ministerija į VTEK kreipėsi jau po G. Norkūno paskyrimo ir surašė bendro pobūdžio klausimus, nenurodant konkrečios viceministro situacijos.
„Todėl VTEK pateikta nuomonė dėl bendrojo pobūdžio įstatymo nuostatų taikymo negali būti tapatinama su individualiai G. Norkūno situacijai taikomu VTEK išaiškinimu“, – pabrėžia komisija.
Be to, komisija pabrėžė, kad jos Finansų ministerijai pateiktame rašte visiškai nepasisakoma, kad deklaruojantis asmuo gali kuruoti ministerijai pavaldų juridinį asmenį, kurio akcijų turi, o kaip tik teigiama priešingai.
Nebandė paveikti sprendimų
Komisijos teigimu, G. Norkūno tarnybinėje veikloje susiklostė situacija, kai jam buvo paskirta kuruoti bendrovės, kurios akcijų dalį jis valdo, veiklą, o viceministras priiminėjo sprendimus, kurie laikytini susijusiais su jo privačiais interesais.
Anot VTEK medžiagos, G. Norkūnas balandžio 12 dienos komisijos posėdyje sutiko, kad bendrovės kuravimas apima daug sričių, ir pripažino, kad dalyvavo VTEK tyrimo metu vertintų sprendimų procesuose, tačiau atkreipė dėmesį, kad neteikė ir nepriėmė sprendimų dėl įmonės dividendų mokėjimo.
„Taip pat niekaip kitaip šių sprendimų nepaveikiau bei nebandžiau paveikti“, – VTEK teigė viceministras.
Viceministras aiškino, kad kuruojant bendrovę tenka spręsti įvairius su jos veikla susijusius klausimus: dalyvauti Stebėtojų tarybos atrankoje, rengti Lūkesčių laišką, visuotiniam akcininkų susirinkimui (VAS) teikiamus klausimus.
„Bendrovėje įdiegta korporatyvinės valdysenos sistema – Stebėtojų taryba, trys priežiūros komitetai, Valdyba ir Vadovas. Tokia sistema atriboja bendrovės valdymą nuo politinės įtakos. Didžiausio akcininko valia yra išreiškiama per Lūkesčių laišką“, – nurodė G. Norkūnas.
Komisija pabrėžė, kad nėra reikšminga, G. Norkūno valdomos akcijos nesuteikia jam teisių daryti lemiamą įtaką „Ignitis grupės“ veiklai, nes pagal įstatymą privatus interesas saistomas tik sandorio vertės kriterijumi – jis turi būti didesnis nei 3 tūkst. eurų.
Tai, kad „Ignitis grupės“ akcijų G. Norkūnas įsigijo ne vieną kartą, VTEK nuomone, leidžia spręsti apie tęstinio pobūdžio, į ateitį nukreiptą viceministro interesą, kuris, be kita ko, siejamas su finansinės naudos įgijimo perspektyvomis.
VTEK nuomone, dėl akcijų įsigijimo atsiradę ryšiai su bendrove yra tapatinami su privačiu G. Norkūno interesu ir tampa interesų konflikto jo tarnybinėje veikloje rizikos veiksniu.
Komisija vertina, kad jis dalyvavo priimant svarbiausius sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių ir atitinkamų pareigų įgyvendinimu, o interesų konflikto situacija yra galima bet kurioje sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo stadijoje.
Komisijos priimti sprendimai:
VTEK nusprendė pripažinti, kad G. Norkūnas nuo 2021 sausio 5-osios, kai jam pavesta kuruoti „Ignitis grupę“ iki 2022 metų lapkričio 24 dienos, dalyvaudamas su šia bendrove susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose veikė interesų konflikto situacijoje ir tokia veika pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, nes atliko tarnybines pareigas, susijusias su „Ignitis grupės“ valdomų akcijų pagrindu paremtu privačiu interesu.
Komisija pripažino, kad viceministras nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. teiktose ir viešai skelbtose privačių interesų deklaracijose nenurodęs duomenų apie įgytų „Ignitis grupė“ akcijų pagrindais paremtą egzistuojantį privatų interesą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, nes pagal jam priskirtą veiklos sritį kuruodamas AB „Ignitis grupė“ veiklą ir dalyvaudamas su šia bendrove susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose veikė interesų konflikto situacijoje.
Komisija taip pat nusprendė siūlyti finansų ministrei ateityje nustatant finansų viceministrams priskirtinas jų veiklos kuravimo sritis įvertinti su asmenų turimais privačiais interesais susijusias rizikas ir priimti sprendimus, kurių visuma leistų suvaldyti interesų konflikto bei kitų privačiais asmens interesais paremtų veikų atsiradimo rizikos veiksnius.
Valstiečiai ragina trauktis
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Ligita Girskienė trečiadienį išplatintame pranešime teigė, kad finansų viceministras G. Norkūnas net nesvarstydamas privalo nedelsiant trauktis iš einamų pareigų.
Jos teigimu, G. Norkūnas sąmoningai nuslėpė nuo visuomenės informaciją apie savo turimas „Ignitis grupės“ akcijas.
Politikės nuomone, atsakomybę privalo prisiimti ir G. Skaistė bei premjerė Ingrida Šimonytė.
„Jei ši politinė vadovybė vadovautųsi aukščiausiais politiniais standartais ir prisimintų savo skambius viešus pasisakymus kadencijos pradžioje, susikompromitavę ministrai ir jų politinio pasitikėjimo tarnautojai jau būtų atsistatydinę ir atsiprašę visuomenės už padarytą reputacinę žalą valdžios institucijoms“ – teigia Seimo LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Šimonytė palieka Skaistei
Premjerė I. Šimonytė šią savaitę sakė, kad sprendimą dėl G. Norkūno darbo turėtų priimti iš komandiruotės grįžusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Tą klausimą turi spręsti finansų ministrė, kai grįš iš Vašingtono. Kadangi ji dabar yra komandiruotėje, aš nematau reikalo to komentuoti, nes tai yra finansų ministrės politinio pasitikėjimo pareigūnas. Aš mačiau tik tą sprendimo ištrauką, kuri buvo paskelbta ir taip, faktas, kad deklaravimo pažeidimas buvo padarytas, o ta kita dalis apie teisės aktus, kurie buvo vizuoti, tie įsakymai man tikrai nieko nesako, aš nežinau, koks buvo jų turinys, nes tai yra vidiniai Finansų ministerijos dokumentai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė. „Manau, kad Finansų ministerija įvertins ir pačio sprendimo turinį, kurio aš taip pat neturiu galimybės matyti, ir tada priims sprendimą. Čia yra finansų ministrės atsakomybė“, – pridūrė I. Šimonytė.
