STT atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Kauno mieste žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įsigyja asmenys, turintys ar turėję ryšių su Kauno miesto savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba.
Taip pat nustatyta, kad pagal įsigytų žemės sklypų kiekį, penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis, gali būti siejamos su 185 žemės sklypais, įsigytais 2016–2022 m., kurie buvo suformuoti nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams, teigiama pranešime.
Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybėje nepakankamai reglamentuotos laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymo procedūros bei matoma nenuosekli Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdoma praktika pažymint preliminariai laisvos (neužimtos) žemės sklypus. Tai sudaro prielaidas vienais atvejais suformuoti žemės sklypus, kitais – jų neformuoti, nurodant, kad preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės atitinkamoje vietoje nėra. Nėra patvirtintas ir preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo procedūros derinimas su kitais savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais.
Siekiant skaidrių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesų Kauno mieste, STT siūlo Kauno miesto savivaldybei nustatyti aiškias ir skaidrias preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo procedūras.
Taip pat nustatyta, kad asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, įgalioti atstovai (kai jie nebūdavo su atstovaujamaisiais susiję giminystės / svainystės ryšiais) dažnu atveju veikdavo ne atstovaujamojo asmens, o asmeniniais interesais, t. y. siekiant įsigyti grąžintus žemės sklypus ar, kad juos įsigytų susiję asmenys. Pavyzdžiui, nustatytam įgaliotiniui įgaliojimuose būdavo numatyta teisė parduoti būsimus žemės sklypus savo nuožiūra (keliais atvejais sklypų pardavimas numatytas konkrečiam pirkėjui). Siekiant, kad būtų užtikrintas sprendimų priėmimo nešališkumas, Aplinkos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai siūloma svarstyti dėl kontrolės priemonių nustatymo savivaldybėms tvirtinant žemės sklypų planus, formuojant žemės sklypus ir rengiant ar tvirtinant jų planus, informuojama pranešime.
Savivaldybės politikų valdoma įmonė teigia aktyviai dalyvaujanti nuosavybės į žemę atkūrimo procedūrose. Dėl to siūloma Kauno miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai pagal kompetenciją įvertinti pateiktą informaciją dėl šios įmonės vadovo veiksmų masto ir intensyvumo, galimai pasinaudojant ryšiais ir pareigomis, siekiant, kad asmenims būtų kiek galima greičiau atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemę.
Analizės metu taip pat nustatyta šališkumo regimybės atvejų Kauno miesto savivaldybės administracijoje formuojant ir pertvarkant žemės sklypus, keičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Nustatyti pavyzdžiai, kai projektų iniciatoriai buvo susiję su sprendimus priėmusio savivaldybės darbuotoju artimu asmeniu. Todėl rekomenduojama Kauno miesto savivaldybės administracijai atkreipti Miesto planavimo ir architektūros skyriaus darbuotojų dėmesį dėl galimų interesų konfliktų ir (ar) šališkumo regimybės vengimo priimant sprendimus, kai tai susiję su asmenimis, kurie kartu su jais pačiais ar kartu su jiems artimais asmenimis vykdo bendrą veiklą ar valdo bendrą turtą.
Korupcijos rizikos analizė pateikta Kauno miesto savivaldybei, Aplinkos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šios institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo procesai šiuo metu nėra baigti Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybėse, joms išsiųsta susipažinti korupcijos rizikos analizės išvada bei pateikti pasiūlymai įsivertinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesuose bei imtis priemonių šių veiksnių prevencijai ir valdymui, pranešime nurodo STT.
