Pasak parlamento vadovės, artėjant rinkiminiam 2024 m. maratonui, debatai ir konsensuso paieškos vėl gali užstrigti. Todėl ji vylėsi, kad parlamentinių partijų atstovams pavyks susitarti dėl esminių šalies užsienio politikos principų ir taip šį klausimą atriboti nuo pasikeitimų politinėje arenoje.
„Vertinu Gedimino Kirkilo pakvietimą į šį procesą – kaip labai patyrusio politiko, didelio užsienio politikos eksperto ir gero moderatoriaus – kaip teigiamą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Būtų labai naudinga pasiekti tą susitarimą ir išimti šiek tiek užsienio politiką iš politinių ciklų svyravimų ir pasikeitimų“, – pridūrė ji.
Politikė pastebėjo, kad Lietuvos parlamentinės partijos dažniausiai laikosi bendros pozicijos krašto gynybos bei užsienio politikos klausimais. Visgi, Seimo vadovė pripažino, kad artėjant 2024 m. rinkimams, susitarti gali būti vis sunkiau.
„Natūralu, kad laikas dabar yra toks – visgi, pamažu artėja naujieji parlamento rinkimai. 2024 m. bus rinkimų metai ir kuo arčiau rinkimų laikotarpis, tuo yra šiek tiek sudėtingiau pasiekti nacionalinius susitarimus bet kuriuo klausimu – net ir užsienio politikos klausimu“, – aiškino politikė.
Politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu.
Praėjusių metų spalį G. Landsbergis paragino politinių partijų susitarimui dėl užsienio politikos leisti „ataušti“ ir diskusijas pabaigti po artėjančių savivaldos rinkimų. Ministras pabrėžė, kad valdantieji yra pasirengę diskutuoti ir su opozicija bandyti rasti kompromisus.
Po rinkimų Eltai pasiteiravus Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio, ar valdantieji planuoja grįžti prie diskusijų su opozicija, politikas leido suprasti, jog pastaruoju klausimu kol kas žymaus proveržio nėra. Visgi, jis tvirtino jaučiantis pozityvų nusiteikimą tiek parlamento daugumos, tiek opozicijos gretose.
Vėliau paaiškėjo, kad Ž. Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų, pažymėjo URK vadovas.
Seimo opozicija pastarąją idėją vertina itin kritiškai – pasak politikų, moderatoriaus ir lyderio vaidmens šioje situacijoje turėtų imtis pats šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis.
