Tai paaiškėjo po Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Ernesto Rimšelio priimtos nutarties – teismas nusprendė, kad Panevėžio apygardos teismas privalo išaiškinti vasarį priimtą nuosprendį, kurio K. Tubis buvo nuteistas ir pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Šiuo nuosprendžiu K. Tubiui teismas taip pat skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams.
Ar K. Tubis gali eiti mero pareigas, suabejojo Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pareigūnai, kuriems pavesta vykdyti nuosprendį.
„Prašome išaiškinti ar nuteistasis, nepažeisdamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti mero pareigas“, – kreipimęsi į teismą nurodė Probacijos tarnybos pareigūnai.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Probacijos tarnybos prašymą perdavė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams, tačiau teisėja Roma Rimkienė nesutiko su tokiu sprendimu ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.
Anot jos, Molėtų teismas, pirmasis nagrinėjęs K. Tubiui iškeltą baudžiamąją bylą, buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, o Panevėžio apygardos teismas jį panaikino ir nuteistajam skyrė ne tik baudą, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, dėl kurios vykdymo išaiškinimo ir buvo kreiptasi į teismą.
Klausimą dėl bylos teismingumo išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas pažymėjo, kad K. Tubio bylą nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, tačiau vėliau buvęs kolegijos pirmininkas ir pranešėjas teisėjas Valdas Cesiūnas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) rašte buvo pasisakęs dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo aplinkybių.
„Taigi, kaip matyti, šiuo konkrečiu atveju yra susidariusi išskirtinė situacija, kai bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios apygardos teismo teisėjų kolegijos narys, nepaisydamas BPK 361-362 straipsniuose nustatytos prašymų nagrinėjimo tvarkos, prisiėmė pareigą ir pasisakė dėl apeliacinės instancijos teismo, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir jos vykdymo tvarkos“, – nurodė Lietuvos apeliacinis teismas.
Anot teisėjo E. Rimšelio, šioje byloje yra susidariusi išskirtinė situacija, nes Panevėžio apygardos teismas jau buvo prisiėmęs pareigą aiškinti teismo nuosprendį, todėl Probacijos tarnybos prašymą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų vėl turėtų nagrinėti Panevėžio apygardos teismas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas taip pat nurodė, kad teismui pateikus išaiškinimą neišnyks teisė apskųsti teismo nutartį dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų: „Apygardos teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui.“
Kada bus nagrinėjamas Probacijos tarnybos prašymas išaiškinti teismo nuosprendį, Panevėžio apygardos teismo pirmininko padėjėja Jolita Gudelienė negalėjo pasakyti: „Dar negavome bylos iš Utenos teismo, tikėjomės, kad gausime šiandien, todėl kol kas dar negaliu pasakyti, kada tiksliai įvyks nagrinėjimas“.
Ji taip pat negalėjo pasakyti, ar šis prašymas bus nagrinėjamas skubos tvarka: „Sunku atsakyti, tai spręs teismo pirmininkas.“
K. Tubis į Anykščių mero pareigas buvo išrinktas kovo 19 d. vykusiuose rinkimuose. Prieš tai VRK, vadovaudamasi Panevėžio teisėjo išaiškinimu, jam uždraudė dalyvauti rinkimuose, bet šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris panaikino VRK sprendimą.
K. Tubio baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas yra konstatavęs, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Anykščių savivaldybės tarybos nariu ir savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, 2018 m. lapkričio – 2019 m. telefoninių pokalbių bei susitikimų su vienu verslininku, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, metu, pasinaudodamas savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto naudai, tiesiogiai pareikalavo ir susitarė su verslininku iš šio užmaskuotai per kitą asmenį priimti 1 tūkstančio eurų kyšį kaip auką komitetui.
Už tai jis pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka sudarytų galimybę verslininko atstovaujamai bendrovei išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas.
Apkaltinamajame nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad K. Tubis nusikaltimą padarė būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku), atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas.
„Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad jam yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams“, – rašoma įsiteisėjusiame nuosprendyje, kurį galima perskaityti teismų informacinėje sistemoje Liteko.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Už apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų.
