„Azovstal“ gynėjas Ruslanas Serbovas pasakojo, kad tuo metu, kai jis kovėsi Mariupolyje, rusų pajėgų buvo apie 20 kartų daugiau, nei ukrainiečių.
Lietuvoje viešintis R. Serbovas antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad gynėjai į rusų apsuptą miestą sraigtasparniu saviškiams gabeno reikalingą įrangą, daiktus, išgabendavo sužeistuosius.
Jis teigė manęs, kad jo dalyvavimas operacijoje neabejotinai buvo bilietas į vieną pusę.
„Mes buvome pasiruošę padėti savo galvas – be jokių abejonių, – teigė jis. – Nuo pirmų minučių „Azovstal“ pajaučiau chaoso atmosferą, tai buvo beveik sunaikinta gamykla, apšaudymai nesustodavo nei sekundei, net naktį. Tu nežinodavai, kada atskris, tai – kaip ruletė kazino, jau nieko nepadarysi, jei atskris. Todėl mes pusantro mėnesio sunkiai kovojome mieste, buvo daug nuostolių mums, nes priešo buvo daug“, – pasakojo jis.
Amputavo koją
Anot R. Serbovo, pernai gegužę jis buvo sužeistas, po ko teko amputuoti koją, o netrukus po to buvo gautas įsakymas palikti gynybą.
„Mūsų vadovybė susitarė su jų vadovybe, kad mus išveš, Raudonasis Kryžius ir Jungtinės Tautos garantavo saugumą, bet mes negalvojome trauktis. Kam man trauktis, jei atskridau su sraigtasparniu gintis?“, – klausė jis.
Galiausiai gynėjas pateko į rusų nelaisvę, o po pusantro mėnesio R. Serbovas buvo išmainytas kaip sunkiai sužeistas, bet labai daug kitų „Azovstal“ bei Mariupolio gynėjų liko nelaisvėje.
Dabar jis yra tikras, kad jei ne šie gynėjai, Dnipras, Zaporižia, Mykolajivas nebūtų išsaugoti.
„Kažkas už laisvę moka savo gyvybe, kažkas – ranka, koja. Niekas neduodama tiesiog taip. Lietuva tai suprato labai seniai, jei visi mums taip padėtų kaip Lietuva, mes seniai būtume laimėję“, – kalbėjo jis.
„Azovstal“ gynėjas pridūrė, kad mūsų šalyje jaučiasi kaip namuose.
Nelaisvėje ukrainiečiai marinami badu
„Azovstal“ gynėjų asociacijos atstovė Katerina Plečistova, kurios vyras kovėsi „Azovstal“, pasakojo, kad prieš gynėjus rusai naudojo uždraustas fosforo bombas, o tuo metu „Azovo“ dalinys netekdavo 50-70 žmonių per dieną.
Ji parodė filmuotus vaizdus iš Mariupolio ir „Azovstal“ gamyklos.
„Fosforo bombos degino mūsų žmones gyvus. Noriu pabrėžti, kad „Azovstal“ gamykloje taip pat buvo ir civilių. Viena svarbiausių užduočių gamyklos vadovui buvo civilių evakuacija. Nes nebuvo galima vykdyti gynybos iš šios gamyklos, kol ten buvo žmonių su vaikais“, – pasakojo ji.
Pasak K. Plečistovos – patekimo į nelaisvę tema yra labai skausminga, o visi žino, su kokia neapykanta rusai žiūri į „Azovo“ pulką.
„Galiu pasakyti, kad mano vyras, kuris man neskambino per visą buvimo „Azovstal“ laiką, prasidėjus dideliam bombardavimui atsiuntė žinutę, kad jie su vaikinais paskaičiavo, kad per dieną ant jų numetė maždaug 100 aviabombų. Po to jis man atsiuntė žinutę atsisveikinimui, jis parašė: Katia, atsiprašau, bet tikriausiai negalėsite manęs palaidoti, nes rusai atsivežė į Mariupolį mobilų krematoriumus ir jie tiesiog mus degina“, – prisiminė ji.
Anot ukrainietės, identifikuoti kūnus iš „Azovstal“ yra labai sudėtingas ir ilgas procesas.
Pasak jos, ukrainiečių, esančių nelaisvėje padėtis yra labai sudėtinga.
„Garantinės pusės, kurios veikė kaip Mariupolio garnizono garantai, nepasiteisino. Ir ryškus to rodiklis yra Olenivkoje įvykęs teroristinis aktas, į kurį buvo suvaryti „Azovo“ kariai“, – priminė ji.
Anot asociacijos vadovės, jei belaisviai iš Ukrainos Rusijoje nėra kankinami, tai jie marinami badu. Kaip to įrodymą ji parodė keturis mėnesius nelaisvėje prabuvusių išlaisvintų karių nuotraukas, kuriose matyti visiškai sulysę, kone pusę savo svorio netekę žmonės.
Jie grįžta ne tik išbadėję, bet, jos teigimu, ir su psichologinėmis problemomis.
Anot K. Plečistovos, dabar rusai Mariupolio gynėjų į nieką nemaino ir negrąžina, ji prašė Lietuvos diplomatinės pagalbos, kad situacija pasikeistų.
„Labai prašau, tikriausiai kaip žmona, kuri laukia, prašau, nepalikite mūsų, jums mums labai labai reikalingi“, - kalbėjo ji ir dėkojo Lietuvai už viską, ką ji daro.
Jos vyras šiuo metu yra rusų nelaisvėje, asociacijos vadovė pasakojo jo nuotrauką radusi rusiškame telegramo kanale.
Nelaisvėje laiko ne tik karius
Visuomeninės organizacijos „Karių išlaisvinimas“ vadovė Natalija Epifanova kalbėjo, kad belaisvių problemos mastas yra didžiulis. Jos duomenimis, Rusijos nelaisvėje šiuo metu yra apie 10 tūkst. Ukrainos karių, bet yra ir civilių.
„Yra tiesiog nesąmonė, kad Rusija laiko nelaisvėje civilius, taip pat ir vaikus, vaikai yra atskirti nuo tėvų“, – kalbėjo ji.
Anot jos, apie nelaisvėje esančius karius gaunama labai nedaug informacijos, iš išlaisvintų karių gaunama žinių, kad rusai nelaisvėje laiko net sergančius, paralyžiuotus asmenis, žmonės ten miršta iš išsekimo.
N. Epifanova sakė, kad reikia pradėti galvoti apie tai, kaip reikės įrodyti, kad žmonės apskritai yra Rusijos nelaisvėje.
Rusija bando pakeisti taisykles
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad karas Ukrainoje yra labai didelė grėsmė Europai ir visam pasauliui, nes Rusija bando pakeisti taisykles, pagal kurias gyvena pasaulis.
„Ukraina ir ukrainiečiai šiuo metu ant savęs prisiima didžiulę naštą, atsakomybę ir kankinimąsi“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, Mariupolis tapo nepalaužiamumo ir žmogaus dvasios stiprybės simboliu, „Azovstal“ – laisvės citadelė, kuri leido Ukrainos herojams apsiginti.
