Taip I. Šimonytė reagavo į pirmadienį pasirodžiusią informaciją, jog tolesnis K. Navicko likimas Vyriausybėje priklausys nuo to, kaip šiam seksis susitvarkyti su pirmadienį prasidėjusiu žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimu.
„Neslėpsiu, labai paprastai pasakysiu – jei šis procesas bus kažkokiu būdu nesėkmingas, tada už darbo rezultatą, jau už tai, kada nepadarytas darbas tinkamai, turbūt klausimus kelti ministrui turėsiu pagrindo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Bet negaliu sakyti, kad taip būtinai bus, todėl nenoriu spekuliuoti“, – pažymėjo ji.
Eltos šaltiniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje pirmadienį informavo, jog tądien vykusiame frakcijos pasitarime I. Šimonytė leido aiškiai suprasti, kad jei K. Navickui nepavyks užtikrinti sklandaus pasėlių deklaravimo proceso, ministras turės pasitraukti.
Pati premjerė šios informacijos nekomentavo.
„Esą, šaltinių, duomenų, teigė, sakė, pasakė, vienaakė... Man visąlaik komentuoti sunku, nes aš tų šaltinių nepažįstu, „nepažįstu aš tų draugų“, – ironizavo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvoje prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.
Šiemet, įsigaliojus 2023–2027 m. žemės ūkio strateginio plano nuostatoms, keičiasi pasėlių deklaravimas – nelieka žalinimo įmokos, vietoj kurios ūkininkai gali pasididinti išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 naujai įvedamų klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovės sistemų (vadinamųjų ekoschemų). Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimų, įvedami kiti pakeitimai.
Ketvirtadienį K. Navicko Seime laukia jau antroji interpeliacija.
Opozicijos parengtame interpeliacijos dokumente reiškiamas „didelis susirūpinimas kritine padėtimi žemės ūkio sektoriuje“, abejonės K. Navicko sugebėjimais situaciją suvaldyti. Jame ministrui nurodytas vienas klausimas, susijęs su vadinamąja pieno krize.
