„Manau, kad pasirašyti laikas visada yra geras, svarbiausia yra sutarti dėl teksto. Ir čia yra, aišku, didis klausimas yra, ar vis dėlto mes matome tikslą ir siekį taip pat. Kiek priklauso nuo mūsų, mes esame žengę daug žingsnių ieškant susitarimo ir darant kompromisus, suprantant, kad galbūt kai kuriuose klausimuose mūsų požiūriai išsiskirs“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
„Ir partijoje esu kalbėjęs, ir frakcijoje esu kalbėjęs, kad mes ieškotume kompromiso, todėl kad susitarimas yra svarbus dalykas.
Kartais opozicijai nėra tikslo atsižvelgti į kompromisų pasiūlymus vien dėl to, kad tokiu būdu yra išryškinama tiesiog kita pozicija“, – taip pat sakė jis.
G. Landsbergis mano, kad pasibaigus savivaldos rinkimams ir dar neprasidėjus prezidento, Seimo bei Europos Parlamento rinkimų sezonui atsiveria galimybių langas priimti susitarimą dėl užsienio politikos.
„Aš tikiu, kad yra proga tam, kol neprasidėjo naujas rinkimų ciklas, kalbu apie Europos Parlamento ar prezidento rinkimus, vyksiančius kitais metais. Tai mes tą langą dabar turime. Ar visi norės tuo langu pasinaudoti, aš negaliu pasakyti“, – sakė jis.
Užsienio reikalų ministras tikina, kad susitarimo dėl užsienio politikos derinimo procese nesistengiantis slėptis, tačiau, pasak jo, šis dokumentas turi gimti Seime.
„Susitarimas, man rodos, vis dėlto turi gimti Seime. Ir savo požiūrio niekaip nesu slėpęs, jis yra gan žinomas. Lygiai taip pat kompromiso paieškose dalyvauju ir, manau, kad Užsienio reikalų komitetas mane mato labai dažnai ir turime diskusijas visais įvairiausiais klausimais, kokie tik užsienio politikos arenoje yra“, – sakė G. Landsbergis.
„Tikrai nesijaučiu besislepiąs už ko nors, manau, kad būtent pakvietimas dalyvauti procese žmones, kurie suvokiamai yra iš kitos politinio spektro pusės, manau, kaip tik rodo ir mūsų politinio gyvenimo brandą“, – pridūrė jis.
Politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu.
Praėjusių metų spalį G. Landsbergis paragino politinių partijų susitarimui dėl užsienio politikos leisti „ataušti“ ir diskusijas pabaigti po artėjančių savivaldos rinkimų. Ministras pabrėžė, kad valdantieji yra pasirengę diskutuoti ir su opozicija bandyti rasti kompromisus.
Po rinkimų Eltai pasiteiravus Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio, ar valdantieji planuoja grįžti prie diskusijų su opozicija, politikas leido suprasti, jog pastaruoju klausimu kol kas žymaus proveržio nėra. Visgi, jis tvirtino jaučiantis pozityvų nusiteikimą tiek parlamento daugumos, tiek opozicijos gretose.
Vėliau paaiškėjo, kad Ž. Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų, pažymėjo URK vadovas.
Seimo opozicija pastarąją idėją vertina itin kritiškai – pasak politikų, moderatoriaus ir lyderio vaidmens šioje situacijoje turėtų imtis pats šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis.
